Lietuvių mokslo draugija ir švietimo situacija Lietuvoje XX a. pradžioje.

Kelią, grįstą kultūros vertybėmis – kalba, tradicija, išsilavinimu ir tautinės valstybės idėja, pradėjo tas branduolys, kuris telkėsi apie J. Basanavičių ir jo suburtą Lietuvių mokslo draugiją.

Juozas Algimantas Krikštopaitis

Lietuvių mokslo draugija (toliau – LMD), gyvavusi 1907–1940 m., suvaidino didžiulį vaidmenį, formuojantis lietuvių tautai ir inteligentijai. LMD išgyveno kelis pokyčius – iš pradžių subūrė išsilavinusius bei savamokslius, mokslui atsidėjusius ir jį palaikančius asmenis; vėliau, atsiradus poreikiui, susitelkė į mokslinių leidinių bei vadovėlių leidybą, užimdama svarbų barą – aprūpino vadovėliais besikuriančią lietuvių mokyklą; dar vėliau, vėl keičiantis aplinkybėms, svarbiausia veikla tapo kultūros paveldo saugojimas ir puoselėjimas. XIX a. pabaigos tautinis sąjūdis subrandino tautinę savimonę, kuri rėmėsi dviem kultūros vertybėmis: gimtąja kalba ir gyvąja tradicija, etninėje bendruomenėje besireiškiančią kaip papročių ir elgsenos visuma. Tačiau šių dviejų kultūros vertybių nepakako tolesniems žingsniams valstybingumo atkūrimo link. Reikėjo išugdyti tautinės visuomenės intelektą, o tam buvo būtinas trečias elementas – išsilavinimas. Kaip nurodo mokslo istorikas Juozas Algimantas Krikštopaitis, kelią, grįstą kultūros vertybėmis, – kalba, tradicija, išsilavinimu ir tautinės valstybės idėja – pradėjo tas branduolys, kuris telkėsi apie Joną Basanavičių ir jo suburtą LMD. Žinoma, kad visi atkurtos Lietuvos valstybės signatarai vienaip ar kitaip susiję su LMD – buvo jos steigėjai, nariai, rengė paskaitas, skaitė referatus, spausdino mokslinius straipsnius ar rėmė draugiją finansiškai, aukojo leidinius bei eksponatus bibliotekai, archyvui, muziejui.

Valstybės šimtmetis suteikė dar vieną progą bei galimybę atkreipti dėmesį į pačius įvairiausius Lietuvos politinio, visuomeninio, kultūrinio gyvenimo aspektus. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (toliau – LMAVB), tęsdama LMD palikimo, saugomo šioje kultūros paveldo institucijoje, tyrimus nusprendė dar kartą pažvelgti į gana svarbią Draugijos veiklos sritį – vadovėlių leidybą. Minint LMD įkūrimo šimtmetį 2007 m. buvo suregistruoti LMD išleisti leidiniai ir paaiškėjo, kad LMAVB išlikę daugiausia Draugijos išleistų vadovėlių bei su jų leidyba susijusios rankraštinės medžiagos (Lietuvių mokslo draugijos paveldas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, 2014).

Vadovėliai besikuriančiai lietuviškai mokyklai – neabejotinai plačiausias LMD leidybinės veiklos baras: iš rodyklėje „Lietuvių mokslo draugijos leidiniai“ suregistruotų 235 įrašų 123 yra vadovėliai bei mokyklai skirta literatūra.

13 Dokument.

Švietimas Lietuvoje XX a. pr.