LMD savo posėdyje 1909 rugsėjo 30 d. sudarė specialią administracinę komisiją, pavadintą „Administracijinė fondo vadovėliams leisti prie Mokslo draugijos komisija“, kurią sudarė Jonas Basanavičius, dr. Jurgis Šlapelis, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Tomas Žilinskas. LMD perėmė beveik 4000 rub. Regis, lėšų atsirado, tad vadovėlių leidyba neturėtų būti sunkiai įgyvendinamas tikslas. Be to, jau nuo pat LMD įsteigimo prie jos buvo sudaryta pedagogų sekcija, į kurią įėjo žinomi mokytojai-praktikai: Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Vincas Paliukaitis, Juozas Vokietaitis, Augustinas Jakučionis, Matas Šalčius, Juozas Paliukaitis, Antanas Kasakaitis. Pedagogų sekcijai buvo patikėta „pirmiausia apsirūpinti skaitymo knyga II ir III mokyklos skyriui, o paskui Tautinio paišymo vadovėliu ir tik po tų, kitais vadovėliais“. Tačiau pirmieji bandymai premijuoti konkursui pateiktus leidinius ir LMD sprendimas sukėlė neigiamą reakciją visuomenėje, spaudoje pasigirdo raginimai pedagogams nekreipti dėmesio į J. Basanavičiaus vardu pasirašytą LMD kreipimąsi teikti tolesniam konkursui siūlymus. Pedagogai kaltino LMD premijavus mokymo priemones, ne visai tinkamas mokyklai. Tad paskelbus antrąjį konkursą, nuspręsta darbus siųsti vertinimui ne į LMD, bet leidiniui „Mokykla“. 1910–1911 m. LMD gavo šiuos vadovėlių rankraščius arba pasiūlymus rašyti bei versti: J. Gabrio-Paršaičio „Geografija“, Jono Barono „Gamtos pažinimas“, Antano Jaroševičiaus „Pradžiamokslis dailiai paišyti ir rašyti“, Mato Grigonio „Žaidimų sudarymas“. 1912–1913 m. gautas tik vienas pasiūlymas – išleisti Bernardo Kodaičio „Astronomiją“, bet jo atsisakyta, nes buvo per brangus bei skirtas ne pradinėms, o vidurinėms mokykloms (pastarosios buvo sąlyginai geriau aprūpintos mokymo priemonėmis).

Tokiu būdu LMD iki Pirmojo pasaulinio karo išleido su LMD spaudu tik J. Gabrio-Paršaičio „Geografiją“ (1910). Didelė problema buvo ir lėšos: pvz., minėtos knygos išleidimas kainavo 2200 rub., kai tuo tarpu 1911 m. fonde iš viso buvo 2218 rub. Vėliau buvo nuspręsta pasiskolinti lėšų. Tokiu būdu buvo padėtas tvirtesnis pamatas vadovėlių leidybai.

Padėtis pasikeitė vokiečiams okupavus Lietuvą – rusiškos mokyklos nustojo veikti, nepaisant valdžios trukdymo dėl vokiečių kalbos nemokėjimo sparčiai augo lietuviškų mokyklų skaičius, tad pasikeitė ir mokymo priemonių poreikis. Be to, buvo išspręstas lėšų klausimas. 1915 m. rugpjūčio 29 d. įvyko LMD Vadovėlių leidimo komisijos posėdis, kur išsamiai išanalizavus padėtį, konstatuota, kad labiausiai trūksta 4 ir 5 skyriui lietuvių kalbos, rusų ir kitų kalbų chrestomatijų. 1915 m. sparčiau kūrėsi gimnazijos, tad Vadovėlių leidimo komisija didžiausią dėmesį skyrė priemonių vidurinėms mokykloms leidybai, nes jų labiausiai trūko. 1915 m. spalio 25 d. LMD komiteto posėdyje pažymėta, kad specialiame fonde yra tik 2319 rub., tad nuspręsta 5000 rub. pasiskolinti iš Tautos namų fondo. Išrinkta komisija, kuri turėjo rūpintis su vadovėlių leidyba susijusiais klausimais: Antanas Smetona, Mykolas Biržiška, Augustinas Janulaitis

Laikui bėgant, padėtis kito. Kaip matome iš ataskaitų, 1915–1916 m. vadovėlių fondą sudarė (įskaitant turimas lėšas ir skolintas sumas) 11097 rub. 10 kap., o išlaidos siekė 8748 rub. 99 kap., 1916–1917 m. fonde buvo 6607 rub. 13 kap., išlaidos siekė 3316 rub. 82 kap. 1917 m. fondas buvo skolingas 8634 rub. 25 kap. Nepaisant finansinių ir kitokių sunkumų, 1915–1919 m. išleista per 50 pavadinimų mokymo priemonių.

14 Dokument.

Vadovėlių leidimo komisija