1942 05 18 mokytojų Onos Gužinskaitės-Karazijienės ir Jono Karazijos šeimoje Subačiuje (Kupiškio raj.) gimė sūnus Romualdas.

1952 08 eksternu išlaikė egzaminus už keturias pradinės mokyklos klases ir buvo priimtas į Subačiaus vidurinės mokyklos penktą klasę.

1959 05 baigė Subačiaus vidurinę mokyklą (sidabro medaliu).

1959 09 01 priimtas į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, fizikos specialybę.

1960 10–1963 04 dirbo (su pertrauka) VVU Fizikos ir matematikos fakulteto Radiofizikos ir Teorinės fizikos katedrose laborantu (0,5 etato).

1964 VVU XVII studentų mokslinės draugijos konferencijos atomų bei molekulių spektroskopijos ir astrofizikos sekcijoje užėmė pirmąją vietą ir apdovanotas VVU garbės raštu.

1964 12 apgynė diplominį darbą „Neredukuotinių tenzorinių operatorių matricinių elementų skaičiavimas“ (vadovas prof. A. Jucys).

1964 12 už darbą „Elektroninės skaičiavimo mašinos BESM-2M panaudojimas neredukuotinių tenzorinių operatorių matricinių elementų skaičiavimui“, laimėjusį pirmąją vietą Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse, apdovanotas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto I laipsnio diplomu.

1964 12 31 su pagyrimu baigė VVU Fizikos ir matematikos fakultetą, pripažinta fiziko (teorinės fizikos) kvalifikacija.

Žmogų keičiantis laikas

1964 12 31–1968 01 30 Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto aspirantas (vadovas prof. A. Jucys).

1965 09–1967 05 neakivaizdiniu būdu studijavo VVU Matematikos ir informatikos fakultete matematiką (išbrauktas savo prašymu).

1967 išleistos „Lentelės atominių dydžių operatorių matriciniams elementams skaičiuoti“ (rusų k.) (bendraautoriai J. Vizbaraitė, Z. Rudzikas ir A. Jucys).

1968 01 16–1970 02 28 MA FMI jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

1968 04 16 VVU Fizikos ir Matematikos fakultetų jungtinėje mokslinėje taryboje apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie energijos operatoriaus matricinių elementų skaičiavimo sudėtingiems atomams klausimai“ (vadovas prof. A. Jucys).

1968 11 30 vedė Aldoną Degutytę.

1969 10 05 gimė dukra Gita Laima.

1970 02 laimėjo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ viktorinos „Iš Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos“ I premiją (kelialapį į Vengriją, į Tarptautinius žurnalistų namus prie Balatono ežero).

1970 03 01–1976 12 31 MA FMI vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1972–1979 Lietuvos fizikų draugijos mokslinis sekretorius.

1972–1995 Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys.

1972 07 30–08 04 dalyvavo kraštotyros ekspedicijoje Adutiškyje (Švenčionių raj.).

1972 12 29 TSRS aukščiausioji atestacinė komisija patvirtino vyresniojo mokslinio bendradarbio vardą, specialybė teorinė ir matematinė fizika.

1973 – 1974 Lietuvos fizikų draugijos MA FMI skyriaus pirmininkas.

1975–1982 organizavo turistinius žygius su draugais į Karpatus, Latviją, Kareliją ir Solovetsko salas, Pietų Uralą, Šiaurės Kaukazą ir Svanetiją, Armėniją, Čečėniją ir Ingušiją.

1977 01 01–1990 01 31 MA Fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1977 – 1985 „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ III–XIII tomų konsultantas (fizikos istorija).

1977 06 išleista pirmoji mokslo populiarinimo knyga „Šimtas fizikos mįslių“.

1980 06 03 VI sąjunginėje atomų ir atominių spektrų konferencijoje (VI Всесоюзная конференция по теории атомов и атомных спектров, Воронеж) perskaitytas kviestinis apžvalginis pranešimas „Sužadinto elektrono orbitos kolapsas ir atominių spektrų anomalūs ypatumai“.

1981 žurnale „Uspechi fizičeskich nauk“ išspausdintas apžvalginis straipsnis „Sužadinto elektrono orbitos kolapsas ir atominių spektrų ypatumai“.

1981 11 24 VII sąjunginėje atomų ir atominių spektrų konferencijoje (VII Всесоюзная конференция по теории атомов и атомных спектров, Тбилиси) perskaitytas kviestinis apžvalginis pranešimas „Procesai, susiję su vidiniais elektronų sluoksniais“.

1982 03 išspausdinta knyga „Linksmoji fizika“.

1983 už knygą „Linksmoji fizika“ paskirta Sąjunginio konkurso 1982 m. geriausių mokslo populiarinimo knygų II premija.

1985 05 20–25 skaitė paskaitų ciklą prof. V. Demechino grupėje Rostove prie Dono.

1986 12 10 mirė tėvas Jonas Karazija (g. 1900 12 20).

1987 09 išleista monografija „Įvadas į laisvųjų atomų Röntgeno ir elektroninių spektrų teoriją“ (rusų k.).

1987 12 24 mirė motina Ona Karazijienė (g. 1900 05 18).

1988–1990 Lietuvos mokslų akademijos Sąjūdžio tarybos narys.

1989 07–12 dalyvavo archeologijos ekspedicijoje Kernavėje.

1990 02 01–1991 04 30 Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1990–2015 TFAI tarybos narys.

1991–1993 pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys.

1991 02 17 gimė anūkas Simas Tatoris.

1991 05 01–2012 05 31 TFAI (nuo 2002 m. – VU TFAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas.

1991 23-osios Europos atominės spektroskopijos grupės konferencijos (23rd Conference of European Group for Atomic Spectroscopy (23rd EGAS), Toruń) organizacinio komiteto narys.

1991–2008 žurnalo „Fizikų žinios“ redakcinės kolegijos narys.

1992 01 išleista monografija „Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos“ (rusų k.).

1993–1999 Švietimo ir mokslo ministerijos Fizikos ir astronomijos mokymo ekspertų komisijos narys.

1993 12 16 trijų fizikos institutų (FI, PFI ir TFAI) sudarytame habilitacijos komitete apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Laisvųjų atomų konfigūracijos su vidinėmis vakansijomis ir Röntgeno bei Auger spektrų savybės“.

Nuo 1994 žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“ redakcinės kolegijos narys.

1994 tiksliųjų mokslų institutų ir fakultetų veiklos vertinimo komisijos narys.

1994 už skaitinius mokiniams „Kasdienės paslaptys“ paskirta Kultūros ir švietimo ministerijos premija.

1995 04 04 Penktojoje Europos atomų ir molekulių konferencijoje (The Fifth European Conference on Atomic and Molecular Physics, Edinburgh) perskaitytas kviestinis apžvalginis pranešimas „Atominių spektrų bendrosios charakteristikos ir jų panaudojimas spektrų analizei“.

1995 09 01–2010 09 01 Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikos fakulteto, nuo 1996 m. – Fizikos ir technologijos fakulteto, profesorius (0,25 etato).

1996 03 08 už monografijas „Įvadas į laisvųjų atomų Röntgeno ir elektroninių spektrų teoriją“ ir „Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos“ įteikta 1995 m. Lietuvos Respublikos mokslo premija.

1996 09 išleistas vadovėlis vidurinei mokyklai „Fizika humanitarams. Klasikinė fizika“.

1996 10 „Plenum Press“ leidykla išleido anglų k. pataisytą ir papildytą monografiją „Introduction to the Theory of X-Ray and Electronic Spectra of Free Atoms“.

1996 už vadovėlį „Fizika humanitarams. Klasikinė fizika“ paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos I premija.

1997 09 16 išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.

1997 09 išleistas vadovėlis vidurinei mokyklai „Fizika humanitarams. Šiuolaikinė fizika“.

1997 už vadovėlį „Fizika humanitarams. Šiuolaikinė fizika“ paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos II premija.

1998 02 21 gimė anūkas Rimas Tatoris.

1998 08 08 Kupiškyje įvyko Lietuvos Karazijų susitikimas (organizuotas kartu su Alena Karazijiene ir Broniumi Karazija).

1999 01 išleista knyga „Linksmoji fizika ir jos taikymas politikoje, poezijoje ir parapsichologijoje“.

1999 02 išleista knyga „Fizikos mįslės“.

1999–2009 TFAI tarybos Mokslo komisijos pirmininkas.

2000 32-osios Europos atominės spektroskopijos grupės konferencijos (32nd Conference of European Group for Atomic Spectroscopy (32nd EGAS), Vilnius) organizacinio komiteto narys.

2000 12 12 išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.

2000 10 04 VPU senatas suteikė profesoriaus vardą.

2001 09 24 išrinktas Anglijos fizikų draugijos tikruoju nariu (Fellow of the Institute of Physics).

2001–2014 „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I–XXV tomų konsultantas (fizikos istorija).

2001–2008 Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos narys.

2001– 2016 VPU (nuo 2011 m. – LEU) Fizinių ir technologijos mokslų srities Atestacijos, konkursų ir priėmimo komisijos narys.

2002–2009 TFAI statuto priežiūros komisijos pirmininkas.

2002 03 išleista knyga „Žaislai, žaidimai ir įdomūs bandymai“. (Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas – 2014 m.)

2002 03 išleista knyga „Įžymūs fizikai ir jų atradimai“.

2002 09 17 įregistruotos skyrybos su Aldona Karazijiene.

2002 12 išleistas aukštosios mokyklos vadovėlis „Fizikos istorija“.

2003–2009 Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.

2003 komisijos LMA prezidiumo rinkimų reglamentui rengti pirmininkas.

2003–2007 Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narys.

2003 02 03 apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

2003 05 08 vedė Aliną Momkauskaitę.

2003 09 išleista knyga „Žalias teorijos medis. Akad. A. Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla“.

2003 už knygas „Įžymūs fizikai ir jų atradimai“ ir „Žaislai, žaidimai ir įdomūs bandymai“ paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos 2002 m. mokslo populiarinimo darbų konkurso I premija.

2004 Dvyliktosios tarptautinės daugiakrūvių jonų fizikos konferencijos (Twelfth International Conference on the Physics of Highly Charged Ions, Vilnius) vietinio komiteto narys, atsakingas už konferencijos darbotvarkę ir tezes.

2004–2006 VPU Fizikos ir technologijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimo ir valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas.

2004 organizavo Adolfo Jucio šimtųjų gimimo metinių minėjimą LMA, parodą LMA bibliotekoje, tam jubiliejui skirtus du „Lithuanian Journal of Physics“ numerius, profesoriaus memorialinio kambario įrengimą TFAI.

2004 už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004)“ paskirta LMA vardinė Adolfo Jucio premija (kartu su bendradarbiais P. Bogdanovičiumi, A. Kupliauskiene ir Z. Rudziku).

2004 už fizikos knygas paskirta Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) kūrybingumo premija ir įteiktas medalis.

2005 jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų geriausių darbų konkursų fizikos, matematikos ir chemijos sekcijos pirmininkas.

2005 12 Roko Subačiaus slapyvardžiu išspausdinta knyga „Dramatiškos biografijos“. (Antrasis leidimas – 2007 m., trečiasis leidimas – 2008 m.)

2006 už vadovėlį „Fizikos istorija“ paskirta Aukštojo mokslo vadovėlių konkurso II premija.

2007 išrinktas Italijos fizikų draugijos (Società Italiana di Fisica) nariu.

2007 11 išleistas vadovėlis aukštajai mokyklai „Fizikos metodologija ir filosofija“.

2008 03–2010 03 žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“ vyriausiasis redaktorius.

2008 07 Roko Subačiaus slapyvardžiu išspausdinta knyga „Žmogus, nesuvaldęs sparnuotųjų žirgų“.

2009–2013 LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus biuro narys.

2010 Septintosios tarptautinės atomų ir molekulių duomenų ir jų taikymo konferencijos (7th International Conference on Atomic and Molecular Data and Their Applications, Vilnius) vietinio komiteto narys, atsakingas už konferencijos darbotvarkę, tezių ir darbų parengimą.

2010, 2014 LMA vardinės Adolfo Jucio premijos komisijos pirmininkas.

Nuo 2010 Adolfo Jucio medalio skyrimo komisijos pirmininkas.

2011, 2014 darbo grupės, rengusios studiją „Mokslo populiarinimo sistema“, narys.

2011 01 Roko Subačiaus slapyvardžiu išleista knyga „Ties nežinomybės riba“.

Nuo 2011 05 31 Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

2011 12 14 Trečiojoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje šiuolaikiniams atomų, molekulių, optikos ir nanofizikos tyrimams ir jų taikymui (3rd International Conference on Current Developments in Atomic, Molecular, Optical and Nano Physics with Applications, Delhi), perskaitė kviestinį apžvalginį pranešimą „Siauros intensyvių linijų grupės susidarymas emisijos ir fotosužadinimo spektruose“.

2012 05 31 išėjo į pensiją, VU senatas suteikė afilijuotojo mokslininko statusą.

2013 knygoje „New Trends in Atomic and Molecular Physics. Springer Series on Atomic, Optical, and Plasma Physics“ išspausdintas apžvalginis straipsnis „Siauros intensyvių linijų grupės susidarymas emisijos ir fotosužadinimo spektruose“ (bendraautoriai S. Kučas, V. Jonauskas ir A. Momkauskaitė).

2013 žurnale „Journal of Quantitative Spectroscopy and Radiation Transfer“ išspausdintas apžvalginis straipsnis „Konfigūracijų sąveikos atomuose vidutinės charakteristikos ir jų taikymas“ (bendraautoris S. Kučas).

2014 žurnale „Lithuanian Journal of Physics“ išspausdintas apžvalginis straipsnis „Atomų būsenų su vienu ir dviem atvirais sluoksniais papildomos simetrijos savybės“.

2015 02 baigti rašyti atsiminimai.

Nuo 2016 Lietuvos valstybės simbolikos komisijos narys

16 Dokument.

Gyvenimo ir veiklos datos