Net giedrą dieną gali išvysti nedidelę vaivorykštę fontano pursluose, jei atsistosi nugara į Saulę ir veidu į fontaną. Vaivorykštę gali sukurti ir pats — reikia prisisemti vandens į burną, atsistoti taip, kad Saulė šviestų į nugarą, ir išpurkšti vandenį aukštyn.

Nepavyko? Norint padaryti mažą stebuklą, reikia kantrybės ir cirko artisto miklumo.

Kas nemėgsta žaisti slėpynių? Mes nė neįtariame, kokia daugybė besi-slapstančiųjų stebi mus. Net tada, kai manome esą vieni. Eini švilpaudamas mišku ir galvoji, jog gali elgtis kaip nori — niekas tavęs nemato. O iš tikrųjų daugybė akių — susidomėjusių, išsigandusių, nustebusių — žvelgia pro lapus ir šakas! Jei nekelsi triukšmo, būsi kantrus ir įdėmus, gal jie ir pasirodys. O kiek įvairių gyvūnų tūno pievoje tarp žolių! Net namuose pilna mažyčių slapukų, nesuskaičiuojama minia mikrobų bei bakterijų — ir gerų, ir blogų — skraido ore, plaukioja nevirintame vandenyje, tyko mūsų ant neplautų vaisių ir daržovių. Arba štai vėjas — nematomas, nesugaunamas, o kiek išdaigų jis prikrečia! Yra dar paslaptingesnių slapukų, kuriuos nelengva rasti net Smalsučiui. Aidas ir neregimi Saulės spinduliai, kurių veikiami mes įdegame, paslaptinga elektra, skaudžiai baudžianti neatsargius jos gaudytojus, ir mažutėlaičiai atomai… Nematomi, neužuodžiami, nepagaunami slapukai. Vis dėlto juos galima susekti pagal paliktus pėdsakus, arba gudriai paspendus jiems spąstus.

Ei, slapukai, atsiliepkite! Mes ateiname jūsų ieškoti!