Mano nuostabai, niekas kitas nesiėmė rašyti fizikos vadovėlio humanitariniam profiliui. O sąlygos tapo dar palankesnės: Atviros Lietuvos fondas paskelbė konkursą vidurinės mokyklos vadovėliams parengti. Aš padaviau paraišką ir gavau svarią finansinę paramą. Toks kursas turėjo atsirasti pirmą kartą, tad nevaržė jokia patvirtinta programa. Man atrodė, kad būsimuosius humanitarus labiau patrauktų keista šiuolaikinė fizika negu jiems jau nusibodusi klasikinė fizika. Tiesa, jai skirtame pirmajame vadovėlyje bandžiau įrodyti, kad ir Newtono dėsniai gali būti įdomūs. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikdavau, tarsi iš paukščio skrydžio, tos fizikos šakos vaizdą – svarbiausias žinias ir tik minimumą formulių. O didžiąją skyriaus dalį sudarė jo priedas – atradimų istorijos, pasakojimai apie įdomius fizikinius reiškinius, dėsnių taikymą, Lietuvos fiziką. Tos knygos viršeliui parinkau Pieterio Bruegelio paveikslą „Babelio bokštas“ – tai tarsi simbolizavo krize pasibaigusį klasikinės fizikos kūrimą. Vadovėlis, matyt, patiko ministerijos humanitarams, ir jam tų metų vadovėlių konkurse buvo paskirta pirmoji premija. O jį išleidusi TEV leidykla pelnė gražiausių knygų konkurso diplomą.

Paskatintas tos sėkmės, iš karto ėmiausi antrosios vadovėlio dalies, kuri visa buvo skirta šiuolaikinei fizikai. Joje pasišoviau supažindinti humanitarus su kvantine fizika, reliatyvumo teorija, kosmologija, netgi su dar tebesprendžiamomis problemomis. Šiuolaikinė fizika, aišku, siejasi su modernizmu, tad ilgai svarstęs viršeliui išrinkau Vasily Kandinsky paveikslą „Diagonalė“. Vadovėlis traukė akį ir kitomis iliustracijomis. Tiesa, trumpai aprašytoms teorijoms suprasti reikėjo pastangų (apie tai liudija vadovėlio naudojimas ir aukštosiose mokyklose). Gal šioji dalis pasirodė mažiau suprantama ir jos vertintojams, nes pelnė tik antrąją premiją (nors man pačiam atrodė originalesnė negu pirmoji dalis).

Karazija, R. Pėdos. Vilnius, 2017.