Reformos metu išsikristalizavo du mokymosi profiliai, mokinių laisvai pasirenkami vienuoliktose ir dvyliktose klasėse: humanitarinis ir realinis. Moksleiviams, kurie neketina studijuoti tiksliųjų, inžinerinių ir gamtos mokslų, pakanka bendrojo gamtamokslinio raštingumo, tai yra gebėjimo remtis gamtos mokslų žiniomis suprantant fizinį pasaulį, jo kaitą ir žmogaus veiklos jam daromą įtaką, ir vadovautis šiuo supratimu, kai tenka apsispręsti dėl vienokio ar kitokio požiūrio ar veiklos. Bendrasis fizikinis humanitarų mokymas turi populiariai, be matematinių brūzgynų (R. Karazija) parengti moksleivį lengvesniam naujų fizikos idėjų suvokimui, gyvenimui technologijų pasaulyje, nukreipti nuo burtų ir mistikos, padėti susidaryti savo nuomonę apie etikos ir aplinkos saugojimo problemas, suprasti, kad jų žinojimas padeda kurti produktyvų ir ekologiškai subalansuotą ūkį, atsakingai priimti sprendimus, tapti aktyviu piliečiu. Siekdamas šių tikslų, R. Karazija parašė puikią knygą – vadovėlį „Fizika humanitarams“, kurį išleido TEV leidykla (1996 m. I dalį ir 1997 m. II dalį). Vadovėlis yra dviejų lygių (skirtas didesniam ar mažesniam pamokų skaičiui); jame vaizdžiai pateikiami įdomūs ir pamokomi kai kurių ieškojimų bei atradimų keliai, bendri gamtos dėsningumai, praėjusio amžiaus atradimų panorama, filosofiniai samprotavimai. Gaila, kad šios puikios knygos fizikinės filosofijos pasaulis humanitarams nepasirodė artimas. Ją turėtų atidžiai perskaityti kiekvienas žurnalistas, rašantis ar kalbantis šiuolaikinio mokslo temomis. Manau, ji yra kiekvieno besiruošiančio pamokoms mokytojo stalo knyga moderniosios fizikos klausimais.

Usorytė, D. Apie fizikos vadovėlius. Fizikų žinios, 2009, Nr. 37, p. 3–5.