1996 ir 1997 m. buvo išspausdintas R. Karazijos dviejų dalių vadovėlis „Fizika humanitarams“. Romualdas Karazija, studijavęs fiziką Vilniaus universitete, apgynęs fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie energijos operatoriaus matricinių elementų skaičiavimo sudėtingiems atomams klausimai“ (1967 m.) ir habilituoto mokslų daktaro disertaciją „Laisvųjų atomų konfigūracijos su vidinėmis vakansijomis ir Röntgeno bei Auger spektrų savybės“ (1993 m.), išleidęs keletą monografijų rusų ir anglų kalbomis, įgijo aukščiausią fiziko kvalifikaciją. Sudėtingiausius fizikos klausimus suprantamai ir įdomiai platesniam skaitytojų ratui yra pateikęs knygutėse („Šimtas fizikos mįslių“, „Linksmoji fizika“, „Neregimųjų spindulių pėdsakais“, „Vaivorykštės spalvos“, „Kaip pakelti Žemę?“, „Kasdienės paslaptys“). Tad turėdamas ir aukštą kvalifikaciją, ir fizikos populiarintojo dovaną, ėmėsi rašyti gana sudėtingą fizikos vadovėlį – „Fizika humanitarams“. Jis labai skiriasi nuo visų aptartų lietuviškų fizikos vadovėlių – tai šiuolaikinės fizikos vadovėlis. Jame svorio centras perkeltas iš klasikinės į šiuolaikinę fiziką. Dėstomoji medžiaga yra papildyta fizikos skaitiniais. Dėl to ir mokinys, ir mokytojas gali pats pasirinkti jį dominančius klausimus ir juos pastudijuoti išsamiau. Regis, kad autorius vadovėlį rašė nesilaikydamas kokios nors oficialios programos. Tai matyti ir iš antrosios dalies įžangos žodžių: „Naudodamasis šiuo vadovėliu, mokytojas turėtų pats susidaryti programą.“ Autoriaus nuomone, galima praleisti net atskirus skyrius, galima papildyti kursą žiniomis iš kitų vadovėlių. Taigi rašyta tai, kas atrodė aktualiausia ir įdomiausia aukštesniųjų klasių „humanitarams“. Pateiktos tik būtiniausios matematinės formulės, tačiau klausimai dėstomi patys naujausi, patys sudėtingiausi. Skaityti reikia pasiruošus ir atidžiai. Tik tada bus didelė nauda ir „humanitarui“, ir gamtos mokslų profilio skaitytojui.

Pirmąją R. Karazijos vadovėlio dalį sudaro įprasti mokykloje dėstomų dalykų klausimai, o antrąją dalį – XX a. fizikos temos: reliatyvumo teorija, atomo, atomo branduolio ir elementariųjų dalelių fizika, kietasis kūnas, lazeriai, šiuolaikinė astronomija. Paminėkime keletą temų: „Fizikos atradimai ir sveikas protas“, „Entropija ir jos didėjimo dėsnis“, „Visatos šiluminė mirtis“, „Goethe spalvų teorija“, „Neapibrėžtumo principas ir neapibrėžtumų ryšys“, „Papildomumo principas“, „Antropinis principas“, „Nilsas Bohras ir „fizikų darželis“, „Saulės ciklai, ligų epidemijos ir Azijos klajoklių antpuoliai“, „Ozono sluoksnis ir skylės jame“, „Etnokosmologija“, „Moterys ir fizika“, „Telepatija ir telekinezė fiziko akimis“, „Fizika, filosofija ir religija“, „A. Jucys ir jo teorinė mokykla“, „Lazerių centras Vilniaus universitete“ ir kt. Lietuviškų temų nemažai ir jos įvairiai pateikiamos. Visų fizikos klausimų, aišku, neįmanoma aptarti leidinyje. Vienam gali atrodyti, kad vertėjo aptarti ir gravitacinių bangų temą, kitam – kurią nors kitą. Autorius turi, kaip anksčiau buvo minėta, atsakymą – galima patiems viską papildyti.

R. Karazija vaizdžiai pateikia svarbiausias fizikos istorijos datas nuo 500 m. pr. Kr. iki 1995m. Labai naudingos ir įdomios įvairių epochų suvestinės, kuriose pateikiamos ne tik mokslininkų, bet ir politinių, visuomenės veikėjų, keliautojų, rašytojų, menininkų gyvenimo datos, nurodomi svarbiausi tų laikų istoriniai įvykiai – visas tos epochos pasaulio visuomeninis kultūrinis veidrodis. Pateikta taip pat gausi ir įvairi naudota literatūra, iš viso 78 knygos, įvairūs žurnalai. Tokiu ilgu šaltinių sąrašu nėra rėmęsis joks kitas mūsų vadovėlių autorius. R.Karazijos 510 puslapių apimties, puikios poligrafijos kokybės kūrinį „Fizika humanitarams“ galima pavadinti ne tik savita didaktine fizikos monografija, bet ir kultūriniu įvykiu Lietuvoje.

Martišius, J. A. Lietuviškų fizikos vadovėlių šimto metų kelias. In: Populiariszkas rankvedis fyzikos. V.: Lietuvos fizikų draugija, 2000, p. 135–176.

4 Dokument.

Vadovėliai