Akademijos sąvoka kilo iš filosofijos mokyklos, įkurtos Platono (apie 387 m. pr. m. e.) netoli Atėnų, soduose, pavadintuose pagal mitinio didvyrio Akademo vardą. Helenizmo laikotarpiu dabartinių mokslų akademijų pirmtaku laikytume Aleksandrijos muziejų (III a. pr. Kr.). Viduramžiais Rytuose plėtoti Bagdado išminties namai (IX a.), Chorezmo Mamūno akademija (XI a.), Maragdos (XIII a.) ir Samarkando (XV a.) observatorijų mokslinės draugijos. Vakaruose vienas pirmųjų mokslininkų susivienijimų įsikūrė 1560 m. Neapolyje, kaip gamtos paslapčių akademija. Netrukus panašus susivienijimas ėmė veikti Florencijoje, o 1603 m. Romoje – Nacionalinė akylųjų akademija.

Nuo XVI a. antrosios pusės pradėta rūpintis ir aukštosios mokyklos įsteigimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šią idėją kėlė didikai, norėdami pademonstruoti nepriklausomybę nuo Lenkijos, ir po Liublino unijos, pasirašytos 1569 m. Tuo buvo suinteresuoti Vilniuje įsikūrę jėzuitų ordino nariai, tikėjęsi universitetą panaudoti kaip atsvarą krašte plintančiai reformacijai. Karalius Steponas Batoras buvo įtikintas, kad universiteto reikia. 1579 m. balandžio 1 d. jis pasirašė aktą dėl Vilniaus akademijos (universiteto) (Alma Academia et Universitas Vilnensis) įsteigimo. Dvigubas pavadinimas žymėjo dvigubą institucijos paskirtį: mokslo tiriamąją – akademijos, ir mokomąją – universiteto. Vilniaus universitetas tapo visos Lietuvos intelektiniu centru, mokslo tiriamasis darbas jame vykdytas profesorių iniciatyva, laisvu nuo paskaitų laiku. Įsteigus Edukacinę komisiją buvo ketinama iš esmės pertvarkyti visą mokymo ir mokslo sistemą. Mokslinio darbo organizavimą paskirti Vilniuje steigiamai Mokslų akademijai. Tuo metu Vilniaus akademijos rektoriaus pareigas ėjęs Martynas Počobutas palaikė ryšius su garsiausiais Vakarų Europos moksliniais centrais, buvo Londono karališkosios mokslų draugijos narys, Paryžiaus mokslo akademijos narys-korespondentas, siuntė savo tyrimų duomenis Sankt Peterburgo mokslo akademijai. 1773 m. gruodžio 21 d. jis su kitais bendraminčiais pasirašė aktą, kuriame paskelbė, jog steigia naują mokslo instituciją – Mokslų akademiją. Akte akcentuota tiksliųjų ir gamtos mokslų plėtimo ir praktinio taikymo būtinybė. Beje, humanitariniams mokslams dėmesio neskirta. Akademija turėjo naudotis universiteto patalpomis, jos nariais galėjo būti šalies mokslininkai. Deja, Mokslų akademijos Vilniuje įkurti nepavyko. Nežinoma, kaip aktą vertino karalius Stanislovas Augustas. Žlungančios valstybės bajorijai tai mažai rūpėjo. Tačiau pats faktas, jog Vilniaus profesūra bandė įsteigti mokslo centrą, įrodo to meto mokslo visuomenės brandą.

6 Dokument.

Vilniaus akademija