Namai » Organizacinis laikotarpis » Akademijos įsteigimas
Akademijos įsteigimas
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) įsteigimas
Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, valdžiai netiko LI veikla, tirianti tik krašto istoriją ir kultūrą. Todėl skubėta įsteigti universalesnio pobūdžio mokslo įstaigą. LI iniciatyva buvo atnaujintas ir naujai santvarkai pritaikytas LMA statuto projektas. Jį rengė Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Pranas Skardžius, Mykolas Römeris, Albinas Rimka ir Vincas Krėvė-Mickevičius. Projektas turėjo nemažai ankstesnių neįgyvendintų Lietuvos kultūros akademijos bei Lietuvos tyrimo instituto projektų bruožų. 1940 m. gruodžio 2 d. jis įteiktas švietimo komisarui, o vėliau – Liaudies komisarų tarybai. Sovietinės valdžios įstaigose autoritetą turėjusiam Vincui Krėvei-Mickevičiui pavyko gauti pritarimą. Tokiu būdu LI bazėje 1941 m. sausio 16 d. Liaudies komisarų taryba įsteigė Lietuvos SSR mokslų akademiją. Minėtu nutarimu sudarytas Organizacinis komitetas. Jo pirmininku paskirtas Vincas Krėvė-Mickevičius, nariais – Mykolas Biržiška, Antanas Venclova, Albinas Rimka, Antanas Purėnas, Vladas Kuzma ir Steponas Kolupaila. Komitetas per dvi savaites turėjo parengti LMA statutą, institucijos struktūrą, kandidatus į tikruosius narius. Pirmas LMA statutas buvo patvirtintas 1941 m. kovo 10 d. Jame numatyti trys LMA mokslų skyriai: Humanitarinių mokslų, Socialinių ir ekonominių mokslų, Gamtos tyrimo, matematikos ir technikos mokslų. Skyriams suteiktas savarankiškumas steigti mokslo tyrimo institutus.
1941 m. balandžio 18 d. įvyko pirmasis LMA visuotinis susirinkimas. Pavirtinta Organizacinio komiteto ataskaita, išrinkti vadovai, sudarytas prezidiumas. Pirmu LMA prezidentu išrinktas Vincas Krėvė-Mickevičius, viceprezidentu – Antanas Purėnas. Mokslų skyrių generaliniais sekretoriais ir prezidiumo nariais patvirtinti: Humanitarinių mokslų skyriaus – Mykolas Biržiška, Socialinių ir ekonominių mokslų skyriaus – Albinas Rimka, Gamtos mokslų skyriaus – Juozas Matulis. LMA sekretoriumi vėliau išrinktas Dzidas Budrys. Į Humanitarinių mokslų skyrių buvo įjungtas LI. Iš LI Lietuvių kalbos skyriaus suformuotas Lietuvių kalbos institutas (direktorius Pranas Skardžius), iš Lietuvių tautosakos skyriaus ir Lietuvių mokslo draugijos etnografinės dalies – Etnologijos institutas (direktorius Peliksas Bugailiškis), iš Lietuvos istorijos skyriaus – Istorijos institutas (direktorius Konstantinas Jablonskis). Naujai įsteigtas Lietuvių literatūros institutas (direktorius Vincas Mykolaitis-Putinas) pradėjo veikti balandžio 25 d. Gegužės 28 d. LMA prezidiumas pritarė Socialinių ir ekonominių mokslų skyriaus iniciatyvai įsteigti Ekonomikos bei Lietuvos teisės ir ūkio istorijos institutus. Birželio 11 d. prezidiumas leido Gamtos mokslų skyriui atidaryti Chemijos (su fizikos skyriumi), Geologijos ir geografijos, Biologijos ir Eksperimentinės medicinos institutus.
Kartu su LMA mokslų skyriais buvo formuojamas ir valdymo aparatas. LMA moksliniu sekretoriumi paskirtas buvęs LI bibliotekos vedėjas Simas Sužiedėlis, LMA prezidiumo sekretoriato vedėju – Kazys Boruta (pareigas ėjęs iki gegužės 16 d., kai buvo paskirtas Vilniaus literatūros muziejaus vedėju). Nors nespėta sukomplektuoti visų etatų, prieš prasidedant karui LMA dirbo apie 100 žmonių.
Birželio 26 d. numatytas iškilmingas LMA atidarymas dėl prasidėjusio karo neįvyko. Taigi, karo išvakarėse LMA buvo organizacinėje stadijoje, siekė dirbti krašto labui, telkti intelektualinį potencialą. Organizaciniai darbai sąmoningai buvo vilkinami, kadangi taip tikėtasi atitolinti sovietinės valdžios užsipuolimus, kadrų valymus, kurių tikėtasi išgyvenant pirmąją sovietizacijos bangą.
