Namai » Tarpukario Lietuvoje » LŽŪA
LŽŪA
Lietuvos žemės ūkio akademija (LŽŪA)
1924 m. spalio 15 d. Dotnuvoje buvo atidaryta antroji aukštoji mokykla Lietuvoje – Žemės ūkio akademija. Ji įsteigta Dotnuvos žemės ūkio technikumo ir LU Matematikos-gamtos fakulteto Agronomijos-miškininkystės skyriaus pagrindu. Organizuoti šią aukštąją mokyklą buvo paskirta pirmajam pedagoginio mokslo personalo branduoliui – Povilui Matulioniui, Juozui Tonkūnui, Pranui Jucaičiui, Antanui Rukuižai, Viktorui Ruokiui, Fabijonui Kemėžiui ir Pranui Raulinaičiui. Pirmuoju rektoriumi tapo prof. Povilas Matulionis. Vėliau į šias pareigas paskirti prof. Juozas Tonkūnas (1928–1934), prof. Vincas Vilkaitis (1934–1940). Skirtingai nuo LU su plačia autonomija, LŽŪA visiškai priklausė nuo krikščionių demokratų vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos. Neturėjimas autonomijos labai ribojo jos administravimo, mokymo proceso organizavimo, pedagoginio mokslo personalo rinkimo teises. Akademijos struktūros pokyčius lėmė ne žemės ūkio ar jo mokslo vystymo poreikiai, o žemės ūkio ministrų politika. Iš pradžių LŽŪA turėjo du skyrius – Agronomijos ir Miškininkystės. Po 1926 m. valstybinio perversmo žemės ūkio ministras Jonas Aleksa, nepaisydamas akademijos protestų, uždarė Miškininkystės skyrių. Agronomijos skyrius padalytas į tris sekcijas – žemdirbystės, gyvulininkystės ir žemės ūkio ekonomijos. 1930 m. įsteigta ketvirta sekcija – namų ūkio. Pasikeitus ministrui, sekcijos panaikintos, o vietoj jų vėl įsteigti du skyriai – Agronomijos ir Namų ūkio. 1938 m. žemės ūkio viceministro Juozo Skaisgirio iniciatyva atkurtas Miškininkystės skyrius. Dažni pertvarkymai destabilizuodavo LŽŪA darbą, kenkė Lietuvos žemės ūkio mokslui. Visa veikla buvo nukreipta siauro profilio specialistų rengimo linkme.
