Stepurewicz, Wiktor. Poboznosc ku swiętemu Fortunatowi Jasnie Wielmoznych Jadwigi z Załuskich y Tadeusza z Kozielska Oginskich wojewodow trockich na Hanucie, Łuczaju, Mołodeczney &. hrabiow retowskich, babiliskich &. starostow, całe przeswietne wojewodztwo witebskie uszczęsliwiająca przy uroczystym wprowadzeniu do koscioła Siennenskiego relikwii tegoz swiętego męczennika : przez XX. Franciszkanow Prowincyi Litewskiey imieniem Konwentu Siennenskiego, dla okazania ku swym panom, fundatorom, y nayosobliwszym dobrodziejom wdzięcznosci, wierszem polskim ogłoszona. W Wilnie : w drukarni J. K. Mci XX. Franciszkanow, 1772. 26] p. : herbas, inic., vinj. ; 2º.

Eilėraštis įrištas knygoje su dar devyniais leidiniais, sukurtais Oginskiams pagerbti. Priešlapyje 1870 m. gruodžio 28 d. Rietave Bogdano Mykolo Oginskio (1848–1909) įrašyta, kad knygą dovanojo Juozapas Ščitas (Szczyt), o įrišo Pranciškus Potulickis. Knyga buvo saugoma Oginskių Plungės bibliotekoje ir pažymėta jos antspaudu.

Sienos pranciškonų konvento eiliuota padėka Jadvygai ir Tadui Oginskiams, šlovinanti jų pamaldumą ir gerus darbus Sienos bažnyčios labui. T. P. Oginskio ir jo antrosios žmonos Jadvygos Teresės Zaluskytės lėšomis 1772 m. birželio 28 d. į Sienos (dab. Baltarusija) pranciškonų bažnyčią iš Romos buvo atgabentos šv. Fortunato relikvijos.

Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783), Lietuvos didysis kancleris, Trakų kaštelionas, Trakų ir Vitebsko vaivada, Rietavo, Ašmenos, Vetboro ir Pževalsko seniūnas. Jam priklausė Maladečnas, kuri Oginskiai valdė jau 110 metų. Čia jis įkūrė savo rezidenciją. Rūmuose turėjo didelę ir vertingą biblioteką, paveikslų galeriją, turėjo ir savo bibliotekos ekslibrisą. Jo žmona Jadvyga Teresė Zaluskytė-Tiškevičienė-Oginskienė (apie 1726–1771) steigė ir išlaikė prieglaudas, buvo Vilniuje statomos ligoninės našlaičiams ir pamestinukams fundatorė.

LNNMMB RKRS Blot.1/740(5)

R.D.