Oleškevičius, Juozapas (1777–1830) [?]. Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833). XIX a. 2-as deš. Drobė, aliejus. 148 x 195 cm.

Juozapas Oleškevičius – Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) ir Jono Rustemo (1762–1835) mokinys Vilniaus universitete. Nuo 1803 m., remiamas grafo Aleksandro Chodkevičiaus, studijavo Dresdeno ir Paryžiaus meno mokyklose. 1806–1809 m. gyveno bei kūrė Pekalovo dvare Voluinėje pas savo mecenatą, ten vedė buvusio mokinio Antano Andžejovskio seserį Karoliną. 1810 m. išvyko į Sankt Peterburgą. Čia išsyk susilaukė didelio pasisekimo kaip madingas portretistas. Taip pat tapė religinės, istorinės-alegorinės tematikos paveikslus. Kūryboje – daugiausiai portretuose – žymi prancūzų klasicizmo įtaka, nereti romantinės dvasios pėdsakai.

Su kunigaikščiu Mykolu Kleopu Oginskiu dailininkas greičiausiai susitiko būtent Sankt Peterburge. Labiausiai tikėtina, jog portretą Juozapas Oleškevičius galėjo nutapyti 2-ajame XIX a. dešimtmetyje. Šis Mykolo Kleopo portretas jo atvaizdų ikonografijoje yra labai naujas. Visuomenei jis pirmą kartą parodytas 2011 m. pabaigoje, surengus jubiliejinę Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 90-mečio parodą Mirabile Visu. Po neseniai atlikto restauravimo išryškėję sėdinčios figūros bruožai padėjo susieti portretuojamojo tapatybę su Mykolu Kleopu, o tapybinis braižas bei kompozicinis sprendimas leido drąsiau laikytis anksčiau iškeltos atribucinės versijos, jog kūrinio autorius galėtų būti J. Oleškevičius.

NČDM Mt–7817

V.K.-J.