Pellegrini, Domenico (1759–1840). Marija Neri-Oginskienė (1778–1851). 1817[?]. Drobė, aliejus. 205,5×129,5 cm.

Marijos de Neri Oginskienės portretas dėl prastos būklės ilgai buvo laikytas neeksponuotinu. Paveikslą „antrajam gyvenimui“ 2007 m. grąžino muziejaus restauratoriai. Panašu, kad portretas užsakytas Marijos sutuoktinio, Oginskių šeimai apie 1817 m. keliaujant po Italiją, lankantis Neapolyje ir greičiausiai priskirtinas vadinamiesiems „kelionių portretams“, kuomet dailininkas vyksta kartu su portretuojamuoju.

Marija de Neri gimė 1778 m. Venecijoje tavernos savininko šeimoje, kur išėjo savo „gyvenimo universitetus“. 1795 m. susipažino su žemaičių bajoru Kajetonu Nagurskiu – politiniu emigrantu, radusiu prieglobstį Italijoje po Tado Kosciuškos sukilimo (1774). Jis italę atvežė į Varšuvą, suteikė išsilavinimą, vėliau vedė. 1802 m. mirus silpnos sveikatos vyrui, Marija de Neri-Nagurskienė tais pačiais metais ištekėjo už kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio ir tapo kunigaikštiene, o 1810 m., kai caras jos vyrui suteikė senatoriaus titulą, dar ir senatoriene. Su vyru įsikūrė Zalesės dvare (dab. Baltarusija) naujai pastatydintuose klasicistiniuose rūmuose. Jiems gimė dukterys Amelija (1803–1858), Ema (1810–1871), Ida (1813–?) ir sūnus Irenėjus Kleopas (1808–1863). Pora dažnai lankydavosi Italijoje, taip pat Vilniuje, Peterburge. Kunigaikštienė garsėjo grožiu, sumanumu, oriomis aristokratiškomis manieromis.

NČDM Mt–7818

V.K.-J.