Irenėjaus Kleopo Oginskio laiškas tėvui Mykolui Kleopui Oginskiui. Ženeva, 1825 m. sausio 24 d. ir sausio 27 d. Lenkų ir prancūzų k., rankraštis, originalas.

Irenėjus apgailestauja, kad Šv. Kalėdas sutiko ne taip, kaip ankščiau, t. y. ne šeimos rate (prisimenama, kad anksčiau šventes visa šeima sutikdavo kartu, o praeitais metais Irenėjus jas minėjo su motina ir seserimis). Rašoma ir apie tai, kaip stipriai Rusijos imperatoriaus Aleksandro I mirtis privertė liūdėti Irenėjų ir abejoti jį dėl Europos, tėvynės ir šeimos ateities, minimas ir kunigaikščio Adomo Jurgio Čartoriskio (1770–1861) ,,neišmatuojamas liūdesys“ dėl tos pačios priežasties. M. K. Oginskio sūnus rašo, kad nenori spėlioti, kokios bus politinės pasekmės mirus imperatoriui, visgi užsimena, kad šeimos interesams tai „neišeis į gerą“. Rašoma ir apie tai, kad Irenėjui kas vakarą tenka dalyvauti ne itin jį dominančiuose priėmimuose, kuriuose jis lankosi tik todėl, kad taip pageidauja motina. Taip pat laiške trumpai kalbama apie asmeninius Irenėjaus planus ir dėkojama tėvui už padrąsinimus bei tikėjimą visomis jo idėjomis. Perduodamos ir žinios, gautos iš motinos atsiųstų laiškų, apie nekintančią jos sveikatos būklę.

LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 5827, lap. 5.

V.P.