Stepurewicz, Wiktor. Kazanie podczas uroczystey introdukcyi ciała Swiętego Fortunata męczennika od Stolicy Apostolskiey przez teraznieyszego O.S. Klemensa XIV za usilnym staraniem … Tadeusza z książąt na Kozielsku tudziez Jadwigi z Załuskich Oginskich wojewodow trockich, na Mołodeczney, Hanucie, Łuczaju etc. hrabiow, retowskich, babiliskich etc. starostow, Siennenskiemu parafialnemu XX. Franciszkanow kosciołowi … : miane w pomienionym kosciele w niedzielę trzecią po swiątkach to jest dnia 28. miesiąca Junij … / ofiarowane przez x. Wiktorego Stepurewicza S.T.D. definitora kustodii połockiey, kaznodzieję wilenskiego. W Wilnie : w drukarni J.K. Mci XX. Franciszkanow, [1772]. [28] p. : inic., vinj. ; 2º.

Dedikacija Trakų vaivadai ir vaivadienei Oginskiams.

Pamokslas įrištas knygoje su dar devyniais leidiniais, sukurtais Oginskiams pagerbti. Priešlapyje 1870 m. gruodžio 28 d. Rietave Bogdano Mykolo Oginskio (1848–1909) įrašyta, kad knygą dovanojo Juozapas Ščitas (Szczyt), o įrišo Pranciškus Potulickis. Knyga buvo saugoma Oginskių Plungės bibliotekoje ir pažymėta jos antspaudu.

T. P. Oginskio ir jo antrosios žmonos Jadvygos Teresės Zaluskytės lėšomis iš Romos buvo atgabentos šv. Fortunato relikvijos ir 1772 m. birželio 28 d. patalpintos Sienos (dab. Baltarusija) pranciškonų bažnyčioje. Pamokslas sakytas šios iškilmingos introdukcijos metu.

Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783), Lietuvos didysis kancleris, Trakų kaštelionas, Trakų, Vitebsko vaivada, Rietavo, Ašmenos, Vetboro ir Pževalsko seniūnas. Jam priklausė Maladečnas, kuri Oginskiai valdė jau 110 metų. Čia jis įkūrė savo rezidenciją. Rūmuose turėjo didelę ir vertingą biblioteką, paveikslų galeriją, turėjo ir savo bibliotekos ekslibrisą. Jo žmona Jadvyga Teresė Zaluskytė-Tiškevičienė-Oginskienė (apie 1726–1771) steigė ir išlaikė prieglaudas, buvo Vilniuje statomos ligoninės našlaičiams ir pamestinukams fundatorė.

LNNMMB RKRS Blot.1/740(6)

R.D.