Petrauskas, Leopoldas. Rietavo dvaro vartai. XX a. 4 deš. Sidabro druskų želatinos procesas, nespalvotoji fotografija. 11 x 8,5 cm.

Užfiksuoti baltieji Rietavo dvaro vartai, ant kurių viršaus – dvi liūtų skulptūros. Šalia pozuoja trys vyrai. Tolėliau matyti vandens bokšto ir kitų dvaro pastatų fragmentai.

1835 m. į Rietavą atsikėlus Irenėjui Oginskiui dvaras suklestėjo. 1850–1855 m. jis pastatė trijų aukštų mūrinius dvaro rūmus su aštuoniakampiu bokštu. Architektas S. Blekas suprojektavo svarbiausius to meto Rietavo pastatus – dvaro rūmus ir bažnyčią. Vokiškojo neorenesanso formų rūmai buvo sudėtingo tūrio, su centriniu arkiniu prieangiu-balkonu. Priešais juos buvo didelė aikštė, joje – 7 skulptūros, vartuose – 6 bronziniai liūtai. Pertvarkius sodybą, administracijos pastatas – oficina – pastatytas kiek tolėliau nei buvo iš pradžių sumanyta – vietoj senosios medinės iškilo nauja mūrinė dviaukštė, su laikrodžiu. Vėliau, 1859 m. prie dvaro rūmų rytinio galo pristatyta oranžerija-žiemos sodas ir ją su oficina sujungusi įstiklinta galerija.

Bogdanas Oginskis dvare įsteigė 7 malūnus, 6 lentpjūves, baldų fabriką, didelę geležies liejyklą. 1883 m. prie muzikos mokyklos dvarininkas įkūrė 60-ties žmonių simfoninį orkestrą.

1909 m. rūmai nukentėjo nuo gaisro. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai apiplėšė dvarą, išvežė muzikos instrumentus, likusias meno vertybes. Vėliau apleista, niekieno netvarkoma dvaro sodyba nyko. 1926 m. nykstančius rūmus nutarta parduoti ir leisti naujakuriams juos nugriauti.

Iki mūsų dienų išliko XIX a. pastatyti ūkiniai pastatai: oficina, arklidė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla-skalbykla-vandens bokštas, sargo namas, kryžiauna vadinamas namas, ir dar vienas namas. Dauguma jų yra „plytų stiliaus“ statiniai, kuriems būdingos medinės liaudiškos architektūros formos. Taip pat išliko baltieji ir raudonieji vartai (XIX a. vid.) bei koplyčia-mauzoliejus. O pastaruoju metu atkasti dvaro rūmų pamatai.

ŠAM T-N 5621

T.T.V.