1563 m. išėjo garsioji Brastos (arba Radvilų) Biblija, tai yra Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtas viso Šventojo Rašto vertimas į lenkų kalbą – pirmoji Biblijos vertimo į vieną iš šnekamųjų kalbų publikacija Lietuvoje ir Lenkijoje.

Brastos Biblijos išleidimas susijęs su aktyvia kunigaikščio M. Radvilos Juodojo veikla, komunikuojant su Europos Reformacijos lyderiais ir su šių moraliniu palaikymu kuriant naująją – Evangelikų reformatų (kalvinistų) – Bažnyčią. Tikėjimui skleisti buvo reikalinga spauda ir bendruomenės subūrimas.

Šventojo Rašto parengimui ir leidybai buvo sutelktos nemažos tarptautinės intelektinės pajėgos ir panaudotos didžiulės spaustuvės savininko lėšos. Biblijos vertimas iš hebrajų, graikų kalbų, pasitelkiant ir Vulgatos tekstus, buvo organizuotas kalvinistų centre Pinčuve (Mažoji Lenkija). Jis užtruko apie šešerius metus. Parengimo darbams ir leidybai M. Radvila Juodasis paskyrė 10 000 auksinių.

Brastos Biblijos pratarmėje pažymima, jog „naujuoju leidimu siekiama sudaryti pagrindą krikščionių edukacijos programai, kurios esmę sudaro individualus Šventojo Rašto skaitymas“. Iš tiesų šią siekiamybę liudija ir prieš pagrindinį tekstą einanti lentelė, nurodanti kokią Biblijos vietą kasdien reikia perskaityti, ir kitos šio reikšmingo leidinio dalys.

Bibliją iš hebrajų, graikų kalbų, pasitelkiant ir lotyniškus, taip pat prancūziškus tekstus, į lenkų kalbą vertė Pinčuve (Mažoji Lenkija) sutelktos tarptautinės intelektinės pajėgos. Vertimas šiame kalvinistų centre truko apie šešerius metus. Bene pirmasis vertėjų sąrašą pabandė atskleisti lenkų reformacijos istorikas silezietis protestantas Sylvius Ringeltaube (1698–1772) 1744 Gdanske išėjusioje išsamioje lenkiškų Biblijų apžvalgoje Gründliche Nachricht von polnischen Bibeln. Joje minima 18 Brastos Biblijos vertėjų.

Šventąjį Raštą į lenkų kalbą vertė ir rengė spaudai Marcinas Krowickis (apie 1501–1573), Aleksandras Vitrelinas (m. 1586), Szymonas Zascjuszas (apie 1507–1576/77), Grzegorzas Pawełas iš Bžezino (apie 1525–1591), Francesco Lismanini (1504–1566), Janas Łaskis (1499–1560), Janas Utenhove (m. 1565/1566), Bernardas Wojewódka (m. 1554), Andrzejus Trzecieski Jaunesnysis (apie 1525–po 1584), Petrus Statorius, Jeanas Thénaud, Jakubas Lubelczykas, Georgas Schomannas, Giorgio Biandrata (apie 1515–apie 1588), Gianpaolo Alciati (m. po 1581), Bernardino Ochino (apie 1487–1564/65), Francesco Stancaro (1501–1574) ir kt.

Išėjusi knyga paties kunigaikščio rūpesčiu buvo platinama tiek vietoje, tiek Vidurio ir Rytų Europos regione. Ji plito ne tik tarp evangelikų – Biblija buvo žinoma ir stačiatikių aplinkoje.

1563 m. Radvilų Biblija tapo reikšmingu įvykiu, įtakojusiu, be kitų dalykų, tolesnę LDK ir viso regiono įvairiakalbės raštijos raidą. Pasirodžiusi pirmaisiais Livonijos karo metais, ji liudijo ir didelius to meto visuomenės kūrybos pajėgumus. Todėl šiandien Brastos Biblija pelnytai laikoma ne tik reikšmingu XVI a. spaudos, bet ir visos LDK kultūros paminklu.

13 Dokument.

Brastos (Radvilų) Biblija