Liuteronybės plėtra Mažojoje Lietuvoje

Svarbią reikšmę Lietuvos Reformacijos judėjimui turėjo Prūsijos kunigaikštystė ir jos valdovas kunigaikštis Albrechtas. Jo įsteigtas Karaliaučiaus universitetas išugdė ne vieną lietuvį evangelikų liuteronų dvasininką: čia mokėsi ar dirbo Martynas Mažvydas (apie 1510–1520 – 1563), Stanislovas Rapolionis (1485–1545), Jurgis Zablockis (1510–1563), Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545) ir daugybė kitų. Čia buvo parengtos ir išspausdintos pirmosios knygos lietuvių kalba.

Pirmosios lietuviškos knygos dar nebuvo visiškai originalūs veikalai, bet vertimai arba sekimai. Buvo siekiama parengti ir išspausdinti visą tikinčiųjų ir dvasininkų reikmėms svarbių knygų komplektą: katekizmą, giesmyną, postilę (pamokslų rinkinį), Šventojo Rašto vertimą. Jau pirmoji iš šių knygų – Martyno Mažvydo Katekizmas – buvo ne vien tikėjimo tiesų sąvadas. Čia taip pat buvo galima rasti maldų ir giesmių tekstus, skaitymo vadovėlį. Jį rengdamas, autorius naudojosi keliais šaltiniais, iš kurių pagrindinis buvo lenkiškas liuteronų kunigo Jano Seklucjano (apie 1510–1515 – 1578) katekizmas. Kunigų darbui svarbus buvo Jono Bretkūno (1536–1602) Postilės išleidimas. Ji turėjo ypač padėti lietuviškose parapijose dirbusiems, bet prasčiau lietuvių kalbą mokėjusiems dvasininkams. Ilgiausiai Mažojoje Lietuvoje teko laukti lietuviško viso Šventojo Rašto vertimo. Nors jau Bretkūnas buvo išvertęs šį tekstą, pirmą kartą Biblija lietuviškai buvo išspausdinta tik 1735 m. bendromis evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų pastangomis Po 20 metų išleistas antrasis, Adomo Fridriko Šimelpenigio (1699–1763) atliktas vertimas.

Tiek rengiant lietuviškas knygas, tiek ir dirbant gausiau lietuvių gyvenamose parapijose, buvo svarbu gerai mokėti lietuvių kalbą. Prie to ypač prisidėjo Karaliaučiaus universitete veikęs Lietuvių kalbos seminaras, išugdęs ne vieną lietuvių raštijos veikėją. Jo dėka buvo parengti ir svarbūs kalbotyros darbai, tokie kaip kunigo Pilypo Ruigio (1675–1749) vokiečių–lietuvių kalbų žodynas ar jo sūnaus Povilo Fridricho (apie 1725–po 1781) lietuvių kalbos gramatika.

Mažojoje Lietuvoje buvo spausdinamos ir lietuviškos knygos, skirtos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusiems evangelikams reformatams. Čia pasirodė ir kontrafakcinė antroji giesmių ir maldų rinkinio Knygos nobažnystės krikščioniškos laida (pirmasis leidimas 1653 m. buvo išspausdintas Kėdainiuose), ir Samuelio Bitnerio (apie 1632–1710) Naujojo Testamento vertimas, ir kitos reikalingos knygos. Reikia pastebėti, kad šių knygų, palyginus su evangelikų liuteronų leidiniais, buvo parengta nedaug.

15 Dokument.

Liuteronybė Mažojoje Lietuvoje