Mikalojus Radvila Juodasis gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje, Trakų kašteliono Jono Radvilos (apie 1474–1522) ir Onos Kiškaitės (m. 1533) šeimoje. M. Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje: 1544‒1565 m. buvo LDK rūmų maršalka, 1550‒1565 m. ‒ LDK kancleriu, o 1551‒1565 m. ‒ Vilniaus vaivada. 1547 m. iš Šventosios Romos imperatoriaus sykiu su broliu Jonu (1516–1551) ir pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju (1512–1584) gavo kunigaikščių titulus. Mikalojus ir Jonas Radvilos tapo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiais Olykoje ir Nesvyžiuje ir vartojo herbą – aukso lauke juodą Erelį išskėstais sparnais su skydu ant krūtinės.

1548 m. M. Radvila Juodasis susituokė su Lenkijos kanclerio Kristupo Szydłowieckio dukra Elzbieta (1533–1562). Šeimoje gimė 4 sūnūs (Mikalojus, Albrechtas, Jurgis, Stanislovas) ir 4 dukros (Elzbieta, Sofija, Ona bei Kristina). Su šeima daugiausia rezidavo savo dvaruose Vilniuje ir Brastoje.

Radvila Juodasis buvo talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius, įtakingas ir išsilavinęs žmogus. 1553 m. Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją pastoviai veikusią LDK spaustuvę. Sykiu su Brastos spaustuvės įsteigimu 1553 m. Vilniuje M. Radvilos Juodojo dvare Lukiškėse įvyko pirmosios pamaldos pagal reformuotą liturgiją, o 1557 m. ten buvo sušauktas pirmasis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sinodas, padėjęs pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu buvo įkurta pirmoji institucinė biblioteka Lietuvoje, priklausiusi Vilniaus evangelikų reformatų sinodui.

Radvila Juodasis spaustuvę įsteigė ir Nesvyžiuje, kur turėjo biblioteką. Mirė 1565 m. gegužės 28 d. Vilniuje. 2009 m. buvo iškilmingai perlaidotas Dubingiuose, reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.

19 Dokument.

Mikalojus Radvila Juodasis