V. Biržiška teigė, kad „bibliotekininko karjeros“ įgūdžius įgijo dar besimokydamas ketvirtoje klasėje (1898–1899) – tvarkydamas tėvų biblioteką. Gimnazijoje (1901 m.) jį išrinko prižiūrėti mokyklinių vadovėlių biblioteką. Sankt Peterburgo universitete buvo lietuvių studentų slaptos draugijos nariu ir bibliotekininku.

Nuo 1903 m., paskatintas bibliografo Silvestro Baltramaičio, V. Biržiška ėmėsi pirmojo bibliografijos darbo – rinkti ir sudaryti lietuvių laikraščių bibliografiją.

Dar 1903 m. pradėjęs kaip bibliografas praktikas, V. Biržiška vis labiau, ypač po 1918 m., gilinosi į bibliografijos klausimus. Kai kuriuos bibliografijos teorijos ir metodikos dalykus V. Biržiška dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose.

Svarbiausias V. Biržiškos parengtas bibliografijos veikalas – retrospektyvioji rodyklė „Lietuvių bibliografija“, kurios 1924–1939 m. buvo išleistos trys dalys, o ketvirtosios dalies vienas tomas ir antrojo tomo vienas sąsiuvinis. Ši įspūdinga solidžios apimties bibliografija apima 1547–1910 m. lietuvišką spaudą ir dalį lituanikos. Joje pateikti 8229 įrašai.

„Lietuvių bibliografiją“ iš dalies pratęsia, papildo ir patikslina 1952 m. parengtas bibliografijos veikalas „Amerikos lietuvių spauda, 1874–1910“, išleistas 1994 m. (1446 įrašai).

V. Biržiškos praktiniai bibliografijos darbai turi ir istorinį aspektą bei kontekstą. Tai būdinga ir biografiniam-bibliografiniam-biobibliografiniam veikalui „Aleksandrynas“.

Pagal: Raguotienė G., Raguotis B. Vaclovo Biržiškos gyvenimo ir veiklos bruožai. In: Biržiška V. Knygotyros darbai. Vilnius, 1994.

12 Dokument.

Bibliografijos pradininkas