Darbas aukštosiose mokyklose
„Iš bibliotekos istorijos manęs jau negalės išbraukti…“. Darbas Lietuvos aukštosiose mokyklose
Namai » Veikla » Darbas aukštosiose mokyklose
Darbas aukštosiose mokyklose
Su bibliotekiniu bei bibliografiniu darbu V. Biržiška susipažino dar studijuodamas teisę Sankt Peterburgo universitete, kur, paskatintas S. Baltramaičio, rinko ir sudarinėjo lietuvių laikraščių bibliografiją. Baigęs mokslus, V. Biržiška kurį laiką tarnavo Vilniuje bei Šiauliuose prisiekusiuoju advokatu. Taip pat neapleido ir bibliotekų reikalų. Be teisininko darbo, 1910–1914 m. V. Biržiška dar ėjo bibliotekininko ir sekretoriaus pareigas „Rūtos“ draugijos Vilniuje, taip pat tvarkė ir Lietuvių mokslo draugijos biblioteką. 1913–1914 m. Šiauliuose buvo renkamas į miesto viešosios bibliotekos valdybą. Kaip pats liudija, V. Biržiška jau anksčiau siekė tapti bibliotekos darbuotoju, pertvarkyti jos pobūdį, paversti ją lietuviškos knygos įstaiga.
1918 m. gyvendamas Maskvoje, V. Biržiška lankė A. Šaniavskio liaudies universiteto bibliotekininkų kursus. Įgijęs teorinių žinių, 1918 m. paruošė ir Lietuvos reikalų komisariato spaustuvėje Voroneže išleido knygutę „Apie knygas ir knygynėlius“. 1919 m., eidamas švietimo liaudies komisaro pareigas V. Mickevičiaus Kapsuko vyriausybėje Vilniuje, kartu su E. Volteriu paruošė dekretą apie Vilniaus viešosios bibliotekos perorganizavimą į Lietuvos centrinį knygyną (biblioteką), rūpinosi nacionalizuotų knygų rinkinių išsaugojimu. V. Biržiška nebuvo naujokas Lietuvos bibliotekininkystės ir bibliografijos baruose. 1919–1920 m. V. Biržiška ne tik mokytojavo Vilniaus lietuvių gimnazijoje, bet ir buvo jos bibliotekininku. 1920 m. jį paskyrė Vilniaus universiteto bibliotekos globėju.
Po Vilniaus krašto okupacijos, V. Biržiškos gyvenimas siejosi su Kaunu. 1920–1923 m. tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje Kaune, jis rūpinosi ir kareivių švietimo bei bibliotekų reikalais. 1921 m. V. Biržiška tapo Valstybės centrinio knygyno (bibliotekos) pavaduotoju. Kurį laiką dėmesį skyrė teisės ir knygos mokslams. 1920–1922 m. Aukštuosiuose kursuose dėstė teisės disciplinas, o nuo 1922 m. rugsėjo mėn. V. Biržiška paskiriamas Lietuvos universiteto Teisių fakulteto docentu, nuo 1930 m. rugsėjo – ordinariniu profesoriumi, nuo 1933 m. – dekanu. Tuo pat metu universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėstė bendrąją ir Lietuvos bibliografiją bei knygos istoriją. Eidamas dėstytojo pareigas, V. Biržiška 1923–1940 m. buvo Kauno universiteto bibliotekos direktoriumi. Jis praktiškai sukūrė biblioteką. Pradėjusi nuo 40 knygų 1923 m., jo vadovaujama biblioteka 1939 m. jau buvo sukaupusi apie 300 000 tomų fondus, sudariusi lietuviškos spaudos ir lituanikos bei rankraščių rinkinius. Kaip 1948 m. pasakė pats V. Biržiška, iš Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos istorijos jo jau niekas negalės išbraukti ir tai yra svarbiausias ir vienintelis jo džiaugsmas senatvėje.
Istorinėms aplinkybėms radikaliai pasikeitus, 1940–1941 m. V. Biržiška savo veiklą susiejo su Vilniaus universitetu: buvo teisės fakulteto dekanu, taip pat bibliotekos direktoriumi. Likimo nublokštas į JAV, ir čia nenutolo nuo bibliotekų: V. Biržiška 1951–1953 m. buvo Kongreso bibliotekos Vašingtone konsultantu.
Kaip nurodo tyrėjai, V. Biržiška visiems laikams liko bibliotekos vadovo etalonu Lietuvoje.
Pagal: Vladimirovas L. Vaclovas Biržiška – Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos direktorius. Tarp knygų, 1993, Nr. 3, p. 32–36; Raguotienė G., Raguotis B. Vaclovo Biržiškos gyvenimo ir veiklos bruožai. In: Biržiška V. Knygotyros darbai. Vilnius, 1994.