Ištrauka iš „Lietuviškosios enciklopedijos“:

Sumanymas leisti „Lietuviškąją enciklopediją“, kurios pirmasis tomas dvyliktuoju sąsiuviniu yra baigtas, nebuvo naujas. Dar prieš Didįjį karą, 1910 m. „Vienybė lietuvninkų“, Myk. Biržiška „Visuomenėj“ ir J. Gabrys (J. Paršaitis) „Tėvynėje“ kelia „Lietuviškojo žinyno“ sumanymą. Mintį perima Amerikos „Lietuvos“ leidėjas A. Olševskis ir pasikvietė Kl. Jurgelionį sudaryti enciklopedijos redakciją. Šis kreipėsi į Lietuvos rašytojus parūpinti specialų skyrių. Tačiau leidėjas 1912 m. nuo sumanymo atsisakė, nes įvairių srovių bendradarbiai savo tarpe negalėjo susitarti enciklopedijos straipsnių krypties reikalu, o labiausiai, pats leidėjas įsitikino, jog paruošiamasis enciklopedijos darbas reikalaus didesnių išlaidų nekaip jo buvo manoma. 1923–1924 „Švyturio“ bendrovė Vilniuje ir ypač Kaune išplėtus lig šiol nematytu Lietuvoje mastu knygų leidimo darbą, jai kilo mintis enciklopediją leisti. Bet sudarytas enciklopedijos planas nebuvo įvykdytas, nes per plačiai mūsų sąlygomis užsimotas knygų leidimas sudarė tokių materialinių bendrovei sunkumų, dėl kurių pačiam „Švyturiui“ teko beveik visiškai savo darbą sustabdyti. 1924 XII Vac. Biržiškai pasiūlius, Šiaulių „Kultūra“ buvo nutarusi leisti enciklopediją ne bendrąją, bet grynai lietuviškų dalykų, ir pavedė sumanytojui sudaryti redakciją ir sukviesti bendradarbius. Bet ir čia materialiai sunkumai, greit sustabdę visą „Kultūros“ knygų leidimo darbą, neleido darbo nei pradėti, kad ir daugumas skyrių redaktorių ir bendradarbių jau buvo sukviesta ir nemažas paruošiamasis darbas jau buvo įvykdytas. Tačiau sumanymo neatsisakyta: kartkartėmis tat keliama spaudoje ir visuomenės organizacijose. Lietuvos kultūros taryba 1929 vėl konkrečiai iškėlė šį dalyką ir tuo atkreipė dėmesį Spaudos fondo, kuris 1929 XII 21 nutarė, enciklopediją leisti ir 1930 I 25 priėmė jos planą. Vyriausiuoju redaktorium ir darbo organizatorium pakvietė Vaclovą Biržišką. Šis sudarė vyr. redakcijos branduolį ir pakvietęs eilę skyrių redaktorių, pradėjo su jais paruošiamąjį darbą. Beveik tuo pačiu laiku panašus sumanymas kilo ir Lietuvių katalikų mokslo akademijai. Abiem grupėm pradėjus paruošiamąjį darbą ir bendrai nesusitarus, galėjo susidaryti tokia būtis, kad būtų pradėtos leisti dvi enciklopedijos ir, be abejo, viena kitos darbui tik kliudytų ir stabdytų. Grėsė pavojus, kad sumanius dvi enciklopedijas, nebus išleista nė vienos. Tada Lietuvių katalikų mokslo akademija 1930 II 10 kreipėsi į Spaudos fondą siūlydama leisti vieną bendrą enciklopediją. Po gana ilgokų derybų dėl to bendradarbiavimo pagrindų, vienos ir kitos pusės įgaliotų asmenų buvo susitarta tik 1930 V 22. Susitarimas buvo aprobuotas Spaudos fondo 1930 V 24 Liet. kat. mokslo akademijoj 1930 X 1. Bendra sutartis tebuvo pasirašyta tik 1931 III 5. Tuo susitarimu, buvo sudaryta redakcija: vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška, vice-redaktorius prof. Pr. Dovydaitis, vyr. redakcijos nariai – prof. B. Česnys, prof. Vl. Lašas, prof. V. Krėvė-Mickevičius ir Spaudos fondo atstovas V. Kvieska. Tik nuo to laiko ir galima buvo griebtis medžiagos rinkimo ir tiesioginio darbo. Be to, specialiai karo dalykų skyriui, buvo sudaryta atskira karių redakcija. Tačiau kai kurie technikiniai sunkumai leido pirmąjį „Liet. enciklopedijos“ sąsiuvinį išleisti vos tiktai 1931 X 1. Antras sąsiuvinis pasirodė 1932 I 16, trečias II 11, ketvirtas IV 26, penktas VI 15, šeštas VI 30, septintas X 22. Tuo laiku paaiškėjo, kad esamomis nuolatinių redakcijos bendradarbių pajėgomis beveik neįmanoma, neatsikračius redakcijos nariams kitų darbų, leisti sistemingai kas mėnesis po vieną enciklopedijos sąsiuvinį. Kadangi redakcijos nariai negali kitų savo pareigų atsisakyti, teko įtraukti į vyriausią ir tiesioginį enciklopedijos redagavimą ir darbą dar vieną redaktorių, prof. Mykolą Biržišką, kuriam pasiėmus žymią darbo dalį, nuo aštunto sąsiuvinio enciklopedija pradėjo eiti jau sistemingai kas mėnesis. Aštuntas sąsiuvinis pasirodė 1932 XI 26, devintas 1933 I 7, dešimtas II 11, vienuoliktas III 9, ir dvyliktas – I tomo paskutinis sąsiuvinis, IV 5.

Tuo būdu pagaliau „Liet. enciklopedija“ virto lyg ir periodiškai leidžiama mokslinė informacija, tuo išsiskirianti iš laikraščių ar žurnalų, kad jos pagrindinė informacija žymiausia dalimi nesensta ir greit nenustoja reikšmės, kad ji nėra susijusi su kuria politine ar visuomenine ideologija, kad ji paduoda tik faktus, kurie kiek galint tiksliau patikrinti. Plačiai pasklidusi mūsų visuomenėje, ypačiai toj jos dalyje, kuri šiaip maža turi progos ir galimumo semtis žinių iš kitų šaltinių. „Liet. enciklopedija“ savaime turėjo išplėsti pradžioje nustatytąją programą, pakeisdama kartais trumpus informacinius straipsnelius ilgesniais, kuriais išsamiau visuomenei įdomūs dalykai yra nušviečiami, ir drauge išplėsti iliustracinę medžiagą, kuri leidžia vaizdais kitus dalykus charakterizuoti (iš viso pirmam tome daugiau kaip 5000 paaiškintų žodžių ir apie 700 iliustracijų). Šia kryptimi „Liet. enciklopedijos“ redakcija pasiruošusi ir toliau eiti, šiuo tarpu pasiryžusi per metus išlesti bent dvylika sąsiuvinių. Greitesnis sąsiuvinių leidimo tempas priklausys nuo to, ar „Lietuviškosios enciklopedijos“ prenumeratoriai, daugiausia žmonės, gauną neaukštą atlyginimą ar uždarbį. Pajėgs padidinus skaičių leidžiamų per metus sąsiuvinių, atitinkamai už tuos naujus sąsiuvinius mokėti. Tik šiam klausimui paaiškėjus, galima būtų „Liet. enciklopediją“ leisti dažniau. Tačiau šiuo tarpu, pirmąjį tomą išleidę, esame patenkinti kad ir tuo, jog ir mūsų sąlygomis toks didelis bendras darbas tinkamai organizuotas „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidimas, pasirodė visiškai ir redakciniu, ir medžiaginiu atžvilgiu įmanomas. Sutartinis kelių šimtų bendradarbių darbas, ne materialiniais, bet grynai idėjiniais sumetimais prisidėjusių, ir daugiau kaip šešių tūkstančių prenumeratorių, materiališkai šį darbą parėmusių, duoda vilties, kad „Lietuviškoji enciklopedija“ ir toliau sėkmingai eis ir jos prenumeratorių skaičius didės.

Baigdami pirmąjį tomą ir reikšdami gilios padėkos visiems mūsų darbą parėmusiems, pirmoj galvoje gerbiamiems Enciklopedijos bendradarbiams, turime pranešti, kad deja, jau nustojome kelių, kurie mums tą Enciklopediją padėjo kurti: prof. J. Yčas, prof. A. Lange, prof. P. Matulionis, prof. E. Nonevičius, prof. Radzvickas, prof. K. Šliūpas mirė, suskubę duoti mums nemaža gražios medžiagos.

Vaclovas Biržiška
Vyriausiasis „Lietuviškos enciklopedijos“ redaktorius
1933 m. balandžio 5 d.
Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas, 1933. T. 1, p. V–VII.

8 Dokument.

Enciklopedijos redaktorius