Namai » Veikla » Lietuvių spaudos tyrinėtojas
Lietuvių spaudos tyrinėtojas
V. Biržiškos bibliografijos istorijos tyrinėjimai siejasi su dar viena jo veiklos ir rašto sritimi – lietuviškos spaudos (ypač knygos ir periodikos) istorija.
Periodikos istorija būsimąjį mokslininką patraukė jau lietuvių spaudos draudimo pabaigoje – 1903 m. Tada pradėjęs rinkti lietuviškų laikraščių bibliografiją, sudarė ją per dešimt metų, smulkiai nurodydamas lietuviškų laikraščių turinius ir istoriją. Deja, Pirmojo pasaulinio karo metais parengtas darbas dingo.
Dar iki 1914 m. V. Biržiška ėmė domėtis periodikos istorija, paskelbdamas vieną kitą tos srities straipsnį. Kaip teigia tyrėjai, 1908–1914 m. V. Biržiškos darbai bibliotekų ir periodikos temomis yra jo kaip mokslininko veiklos pradžia.
Jį itin domino senoji lietuviška knyga – nuo 1547 m. iki XIX a. – ypač lietuvių spaudos draudimo laikotarpis. Mokslininkas kruopščiai rinko ir kaupė medžiagą iš rankraštynų, archyvų, kitų šaltinių, nuo 1921 m. ją publikavo. Dienos šviesą išvydo V. Biržiškos aptikti iki tol nežinomi tekstai, svarbūs dokumentai, dažnai su jo paties komentarais.
Rinkdamas medžiagą, V. Biržiška rašė ir spausdino straipsnius apie senąją lietuvišką knygą bei spaudos draudimo laikotarpį. 1922 m. pasirodė jo straipsnis apie senuosius lietuviškus Vilniaus spaudinius, 1925 m. – jau platesnio ir bendresnio pobūdžio „Lietuviškų knygų istorijos XVI–XVIII amžiuje bruožai“ ir kt.
Netyrinėti spaudos draudimo, to laikotarpio knygos, knygnešystės klausimai nagrinėjami kituose V. Biržiškos straipsniuose. Reikšmingiausi sudėti į mokslininko dar spėtą parengti straipsnių rinkinį „Praeities pabiros“ (31 straipsnis), išleistą Los Andžele 1960 m.
Greta bendresnių spaudos draudimo klausimų, V. Biržišką domino tautinio atgimimo ir išsivadavimo laikų asmenybės, ypač M. Valančius. V. Biržiška laikomas autoritetingu jo tyrinėtoju. Jis rašė apie J. Basanavičių (sudarė jo raštų bibliografiją), V. Kudirką, J. Adomaitį-Šerną, J. Jablonskį, A. Dambrauską-Jakštą, J. Tumą-Vaižgantą ir kitus. Daugiausia tai populiarūs straipsniai, sukakčių minėjimai ar nekrologai, įdomūs dėl V. Biržiškos vertinimo ar interpretacijos.
Per ilgesnį laiką V. Biržiška parengė studiją „Iš lietuviškosios laikraštijos praeities“. Ji buvo paskelbta 1931–1932 m. „Bibliografijos žiniose“, 1932 m. išleista atskiru leidiniu „Iš mūsų laikraščių praeities“. Čia apžvelgta 1832–1904 m. lietuvių periodikos leidinių raida: aptariamas jų steigimas, kryptys, redaktoriai, bendradarbiai. Tai pirmas šios srities veikalas lietuvių istoriografijoje, ir dabar nepraradęs savo reikšmės.
Kaip pažymi tyrėjai, periodikos raidą V. Biržiška siejo su knyga, bibliografija. Rengdamas knygų ir bibliografijos istorijos veikalus, įterpė ir periodikos apžvalgas.
Su periodika glaudžiai siejasi V. Biržiškos darbai, aiškinantys slapyvardžius. Jau 1924 m. žurnale „Knygos“ buvo paskelbti slapyvardžių tyrimo rezultatai. 1943 m. išleistoje knygoje „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės“ mokslininkas išaiškino, suregistravo apie 1950 autorių ir beveik 6500 jų slapyvardžių. V. Biržiška padėjo pagrindus lietuviškiems slapyvardžiams tirti.
Pagal: Raguotienė G., Raguotis B. Vaclovo Biržiškos gyvenimo ir veiklos bruožai. In: Biržiška V. Knygotyros darbai. Vilnius, 1994.
