Namai » Literatūrinės pasakos » Eiliuotos pasakos

Eiliuotos pasakos

Eiliuotos pasakos nuo kitų literatūrinių pasakų skiriasi ne tik savo sandara, bet ir tuo, kad jose ypač ryškiai matyti ypatingi literatūrinės pasakos kaip žanro bruožai: nors ji dažnai remiasi tautosaka, bet kartu nepaprastai stipriai perteikia autoriaus kūrybinę valią, individualumą, jo požiūrį į pasaulį. Jai būdingas lyrizmas.

Dauguma eiliuotų pasakų skirtos patiems mažiausiems skaitytojams. Tokios pasakos remiasi liaudies pasakų tradicijomis, gali sekti smulkiosios tautosakos kūriniais. Jos gali turėti vaikų žodinės kūrybos bruožų. Eiliuotų pasakų žaismingumas artimas vaikams, skatina klausyti garsiai skaitomo eiliuoto kūrinio. Tokioms pasakoms dažnai būdingas veiksmo kupinas siužetas, greita personažų kaita ir didelis jų skaičius. Šie bruožai sukuria žaidimo nuotaiką, neleidžia vaikui nuobodžiauti.

Dažnai eiliuotos pasakos siužete būna ir baisių, ir juokingų vietų. Kai gąsdinančios aplinkybės netikėtai baigiasi juokingais nutikimais, stiprėja įtampa. Visa tai linksmina vaikus ir leidžia jiems patirti daug emocijų. Gana dažnai eiliuotos pasakos sandara visiškai kitokia: įvykiai nekeičia vieni kitų netikėtai, o nuolat pasikartoja. Ši vadinama grandininė sandara būdinga tautosakos kūriniams. Ji palengvina pasakos suvokimą, treniruoja vaiko atmintį ir dėmesingumą. Iš jauniausiems skaitytojams skirtų pasakų parodoje pristatomi Justino Marcinkevičiaus, Kosto Kubilinsko, Almos Karosaitės, Kazio Binkio, Vytauto V. Landsbergio ir kitų autorių kūriniai.

Parodoje eksponuojamas ir vienas gražiausių eiliuotų Salomėjos Nėries kūrinių: pasaka-poema „Eglė žalčių karalienė“. Ji parašyta vienos išskirtiniausių lietuvių liaudies pasakų motyvais. Ši knyga užėmė pirmą vietą vaikų literatūros ekspertų sudarytame reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams šimtuke. Pagal šią poemą kompozitorius Eduardas Balsys parašė muziką baletui „Eglė žalčių karalienė“. Baletas buvo ir ekranizuotas. Šiais laikais „Eglė žalčių karalienė“ atgyja taip pat ir šiuolaikiniame šokio spektaklyje. Beveik visiems atmintin yra įstrigusi Palangos botanikos parke prie Palangos tilto stovinti Roberto Antinio (vyresniojo) skulptūra „Eglė žalčių karalienė“.

Šioje parodoje pristatomi ir rusų poeto Aleksandro Puškino eiliuotų pasakų leidimai. Puškino pasakos remiasi rusų ir kitų tautų tautosakos kūriniais, jose jungiama tobula meninė forma ir liaudies kultūros dvasia. Parodoje pristatomi Puškino pasakų leidimai, papuošti garsaus grafiko Ivano Bilibino sukurtais viršeliais ir iliustracijomis. Šio menininko rusų liaudies pasakų ir Puškino pasakų iliustracijos, kuriose derinami rusų luboko meno ir moderno stiliaus elementai, išsiskiria grožiu ir išraiškingumu.