Atminimas
Vaclovas Biržiška – vienas iš tų retų lietuvių kultūros veikėjų, kurių padaryti darbai tarsi atstojo visą mokslo įstaigą ar institutą. Genovaitė Raguotienė
Namai » Atminimas
Atminimas
Šiandien profesoriaus palikimas išblaškytas skirtinguose miestuose esančiose įvairiose Lietuvos mokslo institucijose: vertinga profesoriaus biblioteka atiteko Kauno technologijos universitetui, išaugusiam iš Vytauto Didžiojo universiteto, dalis dokumentų liko pačiame Vytauto Didžiojo universitete, taip pat jų yra Klaipėdos bei Vilniaus universitetuose. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka pelnytai gali didžiuotis kaip didžiausio – 1318 vienetų – Vaclovo Biržiškos fondo F163 turėtoja (taip pat daug medžiagos yra ir brolio Mykolo Biržiškos fonde F165).
Šis fondas LMAVB atsidūrė neatsitiktinai – 1940 m. buvo gautas iš Kauno valstybinio universiteto, vėliau kelis kartus papildytas: 1968, 1986, 1988, 1991 m. Medžiaga suskirstyta į kelias dalis. Pirmojoje dalyje saugomi šeimos ir asmeniniai V. Biržiškos dokumentai – įvairūs pažymėjimai, liudijimai. Iš asmeninių dokumentų pažymėtini 1803 m. išrašai iš bajorystės knygų Biržiškų šeimos ir herbo klausimu (F163-25), brolio Mykolo fonde saugoma Biržiškų giminės istorija (F165-2), išlikę 1895–1903 m. Šiaulių berniukų gimnazijos mokinio Vaclovo Biržiškos I–VIII klasių mokslo pažangumo pažymėjimai (F163-12/1), taip pat pagyrimo raštai už labai gerą elgesį ir mokslą, perkeliant iš I į II klasę Šiaulių gimnazijoje 1896 m. (F105-668). Vertingos informacijos apie kūrybinius sumanymus, taip pat apie savo laikmetį užfiksuota profesoriaus 1912–1918 m. užrašų knygelėse (F163-18, F163-19). Išlikęs 1920–1935 m. Vaclovo Biržiškos knygų katalogas (F163-122) atskleidžia vertingos informacijos apie asmeninę biblioteką. Daug įdomių faktų galima rasti Vaclovo Biržiškos autobiografijoje (F163-1) bei profesoriaus pildytoje 1940 m. anketoje (F12-1300). Taip pat yra saugomas 1939 m. Lietuvos universiteto filologijos mokslų daktaro garbės diplomas, išduotas Vaclovui Biržiškai (F163-12/2), išlikę ir sveikinimai profesoriui filologijos garbės daktarato laipsnio suteikimo proga (F12-48). Priminsime, kad Vaclovas Biržiška buvo teisininkas, universitete dėstęs ir teisines disciplinas, tačiau bibliotekininkystės, bibliografijos ir ypač senosios raštijos tyrimuose profesoriaus darbai buvo nepralenkiami, o publikacijos bei studijos labiau susiję su filologija nei su teise.
Kita fondo dalis apima mokslo darbus. Čia saugoma 170 vienetų spausdintų ir rankraščiuose likusių darbų, daug įvairių užrašų, išrašų. Galima išskirti „Lietuvių golgotą“, išspausdintą 1921 m. (F163-63), kurioje rašoma apie lietuvių patiriamus sunkumus Vilniaus krašte. Daug medžiagos apie spaudos draudimo laikmetį studijose „Iš lietuvių spaudos uždraudimo istorijos“ (F163-50), „Nežinoma senoji lietuvių literatūra“ (F163-72), „Senųjų lietuviškų knygų naujienos“ (F163-78), „Rinktiniai mūsų senovės raštai“ (F12-597), „Lietuviškos bibliografijos istorija“ (F163-1222). Išlikusi Vaclovo Biržiškos rinkta bibliografinė medžiaga (F12-1295) bei bibliografijos užrašai (F163-97, F163-123) atskleidžia, kas labiausiai domino profesorių, kaip skrupulingai fiksavo visą jį dominusią informaciją. Ne veltui vėliau prasitarė, kokia jam brangi lietuviškoji raštija, spauda. Posakis, kad „dėl lietuviškos knygos eičiau nors į patį pragarą“ dar sykį liudija, kas buvo svarbiausia. Juk emigracijon vykdamas pasiėmė ne ką kitą, o rengiamo „Aleksandryno“ medžiagą…
LMAVB fonduose gausu medžiagos, susijusios su Vaclovo Biržiškos rengtų leidinių, ypač enciklopedijos, leidyba. Čia saugomas 1920 m. raštas švietimo ministrui dėl periodinio žurnalo „Knygos“ leidybos kartu su žurnalo prospektu (F163-106), 1927 m. „Bibliografijos žinių“ prospektas su A. Ružancovo prierašu V. Biržiškai (F163-728), 1930 m. „Varpo“ redakcinės komisijos raštas V. Biržiškai dėl sumanymo naujai pradėti leisti žurnalą „Varpas“ (F163-705), Lietuvos bibliotekininkų draugijos sekretoriaus A. Ružancovo raštas M. Čilvinaitei, kad ji recenzuotų V. Biržiškos „Bibliografiją“ (F12-1320). Daug medžiagos, susijusios su enciklopedijos leidyba. Šiai veiklos sričiai V. Biržiška paskyrė nemažai jėgų – juk parašė apie 10 tūkstančių straipsnelių, be to, redagavo ir taisė kitų autorių korektūras. Išlikęs 1924 m. V. Biržiškos laiškas, kuriame pateikiamas lietuviškos enciklopedijos projektas (F12-1296), taip pat profesoriaus vardu pasirašytas kvietimas dalyvauti posėdyje ruošiamos leisti „Lietuviškosios enciklopedijos“ redakcijos ir darbo organizavimo klausimu (F256-8). Yra ir V. Biržiškos 1931 m. jau kaip enciklopedijos vyriausiojo redaktoriaus raginimas pristatyti pažadėtus parašyti A raidei skirtus straipsnius (F256-20). Bene daugiausia medžiagos, susijusios su lietuviškąja enciklopedija, yra brolio Mykolo Biržiškos fonde.
Vaclovas Biržiška visą gyvenimą laikėsi nuostatos, kad reikia „daugiau galvoti apie Lietuvą ir mažiau apie savo asmeninius reikalus“. Savo gyvenimo pavyzdžiu, nuveiktais darbais ir gausiu rankraštiniu palikimu profesorius tai įvykdė.
Pagal: Paškevičiūtė-Kundrotienė E. Vaclovas Biržiška: „Dėl lietuviškos knygos eičiau nors į patį pragarą“. Tautotyros metraštis, t. 5 (2014), p. 9–16.