Bolševikai (komunistai)

1916 m. lapkričio 21 d. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko iš JAV paragintos devynios Petrogrado lietuvių socialdemokratų kuopos nutarė įsijungti į Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų gretas. Įsteigtas taip vadinamas Lietuvių rajonas. Iš pradžių jam vadovavo socialdemokratas Vladas Požėla. Maskvoje, Jekaterinoslave (dab. Dniepras, Ukraina), Voroneže jau buvo lietuvių bolševikų būrelių rusų socialdemokratų bolševikų kuopose. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijos darbininkų ir kareivių deputatų tarybos vykdomasis komitetas pavedė Laikinajai vyriausybei paskelbti visuotinę amnestiją politiniams kaliniams. Kovo mėn. pabaigoje iš tremties Minusinske į Petrogradą grįžo Zigmas Aleksa-Angarietis. Jam vadovaujant buvo pradėta kova su socialdemokratais oportunistais (susitaikėliais – R. S.). Prasidėjo Lietuvių rajono bolševizacija, nutrauktas bendradarbiavimas su kitomis lietuvių partijomis, pradėtas remti balandį į Rusiją grįžusio Vladimiro Lenino ekstremistinis politinis kursas. Kovo 30 (balandžio 2) d. Petrograde bolševikai ėmė leisti lietuvišką savaitraštį Tiesa. Nuo antro numerio jį redagavo Zigmas Aleksa-Angarietis. Birželio 25 d. iš JAV grįžo Vincas Mickevičius-Kapsukas, nuo lapkričio mėn. redagavęs Tiesą. Spalio 10 d. prie Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų centro komiteto buvo sudarytas Lietuvių sekcijų centro biuras, kurio nutarimu nuo 1918 m. Tiesa buvo perkelta į Maskvą. Tuo pat metu Voroneže bolševikų pradėtas leisti Komunistas. Mat, 1918 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (bolševikų) pervadinta į Rusijos komunistų partiją (bolševikų). Praėjus keliems mėnesiams po Spalio perversmo, bolševikai ėmė kurti struktūras, siekusias karo pabėgėlių ir tremtinių šalpą perimti į savo rankas. Tose organizacijose dalyvavo įvairių pažiūrų žmonės, bet jas kontroliavo bolševikai. Po Spalio perversmo su bolševikais bendradarbiavo didžioji dalis Petrogrado lietuvių socialdemokratų. Jų lyderiai Antanas Purėnas, Česlovas Petraškevičius dirbo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujamame Lietuvos reikalų komisariate prie bolševikinės Rusijos Liaudies komisarų tarybos. Šis komisariatas įsteigtas 1917 m. gruodžio 21 d., dokumentą pasirašius Vladimirui Leninui ir Josifui Stalinui. Maždaug tuo pačiu metu paskelbtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti likvidavimas. 1918 m. sausio 10 d. išleistas bolševikų dekretas dėl visų lietuvių įstaigų Rusijoje perdavimo Lietuvos reikalų komisariatui. Tų metų pavasarį į Voronežą persikėlė Zigmas Aleksa-Angarietis ir organizavo Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrių. Skyrius išleido nemažai propagandinių bolševikinių brošiūrų. Tai buvo pagrindinė komisariato veikla. Žymesni lietuvių bolševikų veikėjai Rusijoje, be jau minėtų, buvo Viktoras Brigmanas, Juozas Ozarskis, Emilija Šimaitė, Jurgis Remeika, Kazys Rimša, Karolis Požėla, Kazys Giedrys, Vladas Rekašius, Juozas Opanskis, Julius Janonis. Lietuvoje bolševikinis sąjūdis prasidėjo tik 1918 m., kai karo pabėgėliai, dalyvavę bolševikų veikloje Rusijoje, sugrįžo į Lietuvą ir ėmė rengti bolševikinę revoliuciją.

13 Dokument.

Bolševikai