Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos (sutrumpintai Globa – R. S.) 1916 m. registravo daugiau nei 8000 Mažosios Lietuvos tremtinių, tačiau įstengė šelpti tik 4557. 1917 m. trijose našlaičių prieglaudose draugija išlaikė 55, šešiose pradžios mokyklose – apie 150 vaikų, keturiose senelių prieglaudose – apie 150 ligotų žmonių. Minimaliai šalpai reikėjo bent po 18 tūkstančių rublių kas mėnesį, tačiau 1917 m. draugijos apyvarta buvo 3350 rublių. Nors Mažosios Lietuvos tremtinius (Vokietijos piliečius) be lietuvių Globos dar šelpė ir Vokietija per JAV konsulatą, jų padėtis Rusijoje buvo labai varginga. Draugijos vadovė Felicija Bortkevičienė apie savo keliones po Rusiją, ieškant Mažosios Lietuvos tremtinių, 1917 m. rašė Amerikoje leidžiamame liberaliame savaitraštyje Ateitis, kurį redagavo Albinas Rimka. Kilus Vasario revoliucijai, ji buvo atvykusi į Petrogradą tvarkyti draugijos reikalų, todėl turėjo galimybę įsitraukti į aktyvią politinę veiklą. Netrukus aukų rinkimo tikslu Felicija Bortkevičienė išvyko į Stokholmą. Kadangi įvyko Spalio perversmas, į Rusiją ji nebegrįžo. Bolševikai nacionalizavo banke paskutinius draugijos pinigus ir ką tik iš Amerikos gautas aukas. Draugijos vykdyta šalpos veikla nutrūko, o 1918 m. vasario mėn. buvo uždaryta ir pati draugija. Vienas draugijos vadovų J. Z. Valaitis, prijaučiantis bolševikams, ėmė gauti iš jų paramą. Kai 1918 m. kovo 3 d. buvo pasirašyta Sovietų Rusijos ir Vokietijos taikos sutartis Breste, Vokietija pasirūpino, kad Mažosios Lietuvos tremtiniai vieni iš pirmųjų per Vilnių galėtų grįžti į Rytprūsius ir Klaipėdos kraštą.

8 Dokument.

Globa