Grįžimas į Lietuvą

Nuo 1916 m. lietuviškos partijos ir organizacijos rengė karo pabėgėlius ir tremtinius grįžimui į Tėvynę. Jos stiprino saitus su Lietuvą, steigė įvairias organizacijas, kursus, kad žmonės būtų pasirengę ūkininkauti nepriklausomoje Lietuvoje. Patriotinė inteligentija grįžimą į nepriklausomą Lietuvą vertino kaip savo politinių siekių išsipildymą ir karjeros galimybes. Eiliniams žmonėms tai reiškė išgyvenimą, saugumą, susitikimą su artimaisiais, geresnio gyvenimo perspektyvas ir Rusijos politikos chaoso pabaigą. Abi grupes jungė tautinis solidarumas. Vos atskriejus žiniai apie Lietuvos nepriklausomybę, pradėti sudarinėti grįžtančiųjų sąrašai. Pabėgėliai juos siuntė Lietuvių diplomatinei misijai Maskvoje ir vietinei Rusijos valdžiai su prašymais išduoti kelionės leidimus. Kur buvo įmanoma, lietuvių įgaliotiniai derėjosi su vokiečių valdžios atstovais. Pabėgėliai ir tremtiniai į Lietuvą pradėjo grįžti po Bresto taikos pasirašymo 1918 m. kovo mėn. Balandį traukiniais sugrįžo pirmieji. Grįžimas buvo spontaniškas. Jį nutraukė 1919 m. kilę karo veiksmai tarp Lietuvos, vokiečių savanorių ir Raudonosios armijos, kuri iki 1919 m. rugpjūčio buvo okupavusi dalį rytų Lietuvos. Lietuvos valstybės organizuotas pabėgėlių grįžimas prasidėjo tik po 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties. Iš viso 1918–1924 m. į Lietuvą atvyko apie 350 000 karo pabėgėlių ir tremtinių. Lietuvoje, be Vilniaus krašto, tuo metu gyveno maždaug 2,2 milijono gyventojų. Kas šeštas gyventojas buvo po karo sugrįžęs į gimtąjį kraštą. Deja, apie 185 000 žmonių nusprendė į Lietuvą negrįžti arba negalėjo to padaryti. Pabėgėliai, kurių dokumentai buvo nepakankami, lojalumas abejotinas, būdavo deportuojami atgal į Sovietų Rusiją.

Daugumas buvusių karo pabėgėlių arba tremtinių Rusijoje sukaupė politinę, administracinę ar karinę patirtį. Žymiausi Rusijos lietuvių politiniai veikėjai tapo premjerais (Mykolas Sleževičius, Antanas Tumėnas), ministrais (Rapolas Skipitis, Mykolas Krupavičius, Martynas Yčas), seimų nariais (Stasys Šilingas, Albinas Rimka, Leonas Bistras), mokslininkais, menininkais, kitų profesijų specialistais, aktyviais Lietuvos valstybės kūrėjais.

4 Dokument.

Grįžimas