Ne tik dešinieji visuomenės veikėjai globojo pabėgėlius ir tremtinius, liaudininkai ir socialdemokratai įsteigė alternatyvią šelpimo draugiją. 1916 m. gruodžio 11 d. Petrograde susirinko 73 būsimieji steigėjai ir nariai. Jų įkurta Grūdo draugija turėjo padėti visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant tautinių, tikybinių ir pasaulėžiūrinių skirtumų. Į valdybą išrinkti Mykolas Januškevičius, Gabrielius Liutkevičius, Vladas Požėla, Vladimiras Zubovas, Pranas Keinys. Paramos tikėtasi iš socialistinio Lietuvos šelpimo fondo Amerikoje, kuris iš pradžių atsiuntė 20 000 rublių. 1917 m. pabaigoje Grūdas turėjo 6 skyrius, išlaikė 4 prieglaudas (179 vaikai), 7 pradžios mokyklas ir vakarinius kursus suaugusiems. 1918 m. sausio–birželio mėn. valdybą sudarė Vladimiras Zubovas (pirmininkas), Vaclovas Bielskis, Mykolas Januškevičius, Lietuvos šelpimo fondo atstovas Andrius Bulota. Skyriai veikė Pskove (36 nariai), Mogiliove (24 nariai), Ostrove. Likvidavus LDNKŠ, Grūdo veikla išsiplėtė. Pskove draugija perėmė buvusios konkurentės keturias vaikų prieglaudas. Tačiau dėl nepalankių aplinkybių, pinigų stygiaus, dešiniųjų priešpriešos, 1918 m. birželį Grūdas veiklą nutraukė. Šios draugijos įstaigos daugiausia buvo išlaikomos iš Amerikos lietuvių siunčiamų aukų. Andrius Bulota lietuvių kolonijose buvo surinkęs 65 594 rublius. Be švietimo įstaigų ir šalpos Grūdas dar organizuodavo ir kultūros renginius.

6 Dokument.

Grūdas