Revoliucijos atgarsiai kariuomenėje

Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje Vakarų Baltarusijos kultūros ir visuomenės veikėjo Ivano (Jankos Josifovičiaus) Šutovičiaus (1904–1973), lietuvių poetės Onos Miciūtės vyro, asmeniniame fonde (fondas 1, aprašas 1, 288 s. v.) saugomos paporučikio Vladislavo Pavliukovskio Pirmojo pasaulinio karo laikų fotografijos, darytos Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusija). Baltarusių poetas, prozaikas, kraštotyrininkas, dailininkas Vladislavas Pavliukovskis (1895–1955) gyveno audringų XX amžiaus pirmos pusės įvykių laikotarpiu. Baigęs pradinę mokyklą, jis mokėsi Naugarduko miesto mokykloje, Charkovo meno mokykloje. Talentingas jaunuolis gebėjo sklandžiai reikšti mintis, dailiai rašyti, todėl gavo raštininko darbą viename iš Radvilų dvarų. Kilus karui, jį pašaukė į kariuomenę. Vladislavas tarnavo 530-ojo Vasilsursko pėstininkų pulko štabe, kuris buvo dislokuotas Vileikos apskrityje (Vilniaus gubernijoje). Jaunas paporučikas fotografavo viską, kas tuo metu vyko aplinkui, vėliau sudarė du nedidelio formato (15 x 19 cm) fotografijų albumus. Visos fotografijos buvo sunumeruotos ir kitoje pusėje turėjo anotacijas. Po kiekviena fotografija dar buvo paaiškinantis užrašas. Po Pirmojo pasaulinio karo vyko pilietinis ir sovietų–lenkų (1920–1921 m.) karai, kuriuose dalyvavo Vladislavas Pavliukovskis. Kaip ir dauguma Vakarų Baltarusijos politikos, visuomenės, kultūros veikėjų, jis buvo persekiojamas tarpukario Lenkijos valdžios, kalėjo Lukiškių kalėjime, Kartuz-Beriozos koncentracijos stovykloje, buvo nuteistas sovietinės valdžios. Iš stalininių lagerių Vladislavas Pavliukovskis sugrįžo nepagydomai sergantis, pusiau paralyžiuotas, tesulaukė tik 60 metų amžiaus. Jis parašė keletą literatūros kūrinių, paliko etnografinius etiudus, vertimus į baltarusių kalbą, piešinius. Po Vladislavo Pavliukovskio mirties jo našlė perdavė vyro biblioteką, galbūt ir dokumentus, Ivanui Šutovičiui. Su juo Vladislavas Pavlikovskis buvo pažįstamas iš tarpukario Vakarų Baltarusijos tautinės kultūrinės veiklos laikų. 1964 m. Baltarusijos MA Centrinės mokslinės bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyrius pirko fotografijas. Pardavęs knygas, už gautus pinigus Ivanas Šutovičius pastatė paminklą ant Vladislavo Pavliukovskio kapo.

Fotografijų albume 1914–1917 m. karo atsiminimai yra ekslibris ir savininko užrašas: Paporučikio Vladislavo Pavliukovskio nuosavybė. Albumo apimtis yra 34 lapai, kuriuose chronologine tvarka sudėtos 67 fotografijos. Čia eksponuojame 1917 metais darytų fotografijų kopijas. Jose atsiskleidžia 530-ojo Vasilsursko pėstininkų pulko karininkų ir kareivių kasdienybė, paprasta, bet visus būtinus atributus turinti buitis. Fotografijose galima pamatyti žiemos ir vasaros pulko buveines įvairiose dislokacijos vietose. Dažniausiai tai miškuose įrengtos stovyklos žeminėse, palapinėse. Pulko štabas taip pat veikdavo žeminėse, o kartais ir gana patogiuose nameliuose. Atskirose žeminėse buvo įsikūrę karininkų susirinkimas, gydytojas. Tais metais susišaudymai fronte pritilo, kariai fotografijose atsipalaidavę, tarsi kažko laukiantys.

Vladislavo Pavliukovskio Pirmojo pasaulinio karo fotografijos – istoriniai dokumentai, bylojantys apie karo kasdienybės aspektus, karių nuotaikas prieš ir po 1917 m. Vasario revoliucijos.

19 Dokument.

Kariuomenėje