Lietuvių krikščionių demokratų partija

Anot kunigo Mykolo Krupavičiaus, Rusijoje po Vasario revoliucijos krikščionių demokratų kuopelės kūrėsi spontaniškai beveik visose didesnėse lietuvių kolonijose. Tik 1917 m. pradžioje įsteigtas Lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komitetas Petrograde pradėjo tą darbą koordinuoti. Šį komitetą sudarė Petrogrado dvasinėje akademijoje ir seminarijoje dirbę kunigai Pranas Būčys, Blažiejus Čėsnys, Aleksandras Grigaitis, Kazimieras Rėklaitis, Dūmos atstovas kunigas Juozas Laukaitis. Maskvoje krikščionims demokratams vadovavo studentas Vytautas Endziulaitis, 1917 m. pavasarį kartu su bendraminčiais Zigmu Starkumi, Boleslovu Januliu ir kitais parengęs Lietuvių krikščionių demokratų partijos programą. Voroneže krikščionių demokratų kuopa įsteigta balandžio 7 d. Netrukus partijoje buvo apie 500 narių. Atvykus kunigui Mykolui Krupavičiui, krikščionys demokratai įsteigė vakarinius kursus suaugusiems, liaudies universitetą, darbo biurą. Birželio 5 d. Petrograde įvyko Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigiamoji konferencija. Priimtoje partijos programoje numatyta ginti darbo žmonių interesus, įgyvendinti radikalią žemės reformą.

Prieš renkant Lietuvių tautos tarybą partijų atstovavimo principu susirūpinta, kad gausiausia krikščionių demokratų partija atsidurs mažumoje, todėl buvo įsteigta partija, atstovausianti tautininkus katalikus – Lietuvių katalikų tautos sąjunga. Netrukus šios sąjungos atstovai kunigas Kazimieras Rėklaitis ir Julė Žilevičaitė pateko į 1917 m. kovo 13 d. įsteigtą Lietuvių tautos tarybą. Deja, kairieji ėmė kvestionuoti sąjungą kaip partiją. Paskutinį kartą šiai sąjungai kunigas Pranas Penkauskas atstovavo lapkričio 16–19 d. Voroneže įvykusiame lietuvių partijų suvažiavime, kad atnaujintų politinę veiklą, pakrikusią po seimo. Šios sąjungos neilgo gyvavimo istorija rodo, jog tai buvo dirbtinai sukurta organizacija, nunykusi, kai tik atliko savo misiją.

1917 m. kovo 5 d. Petrograde įvyko krikščionių demokratų, Lietuvių katalikų tautos sąjungos ir Tautos pažangos partijos atstovų susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 70 žmonių. Svarstyta, kaip lietuvius sutelkti politinei veiklai, ir nutarta įsteigti Liaudies sąjungą. Sąjungos įstatus turėjo parengti komisija, kurią sudarė po du partijų atstovus: Juozas Tumas ir Liudas Noreika iš Tautos pažangos partijos, kunigas Juozas Vailokaitis ir Antanas Tumėnas iš Lietuvių krikščionių demokratų partijos ir kunigas Kazimieras Rėklaitis ir Juozas Januškevičius iš Lietuvių katalikų tautos sąjungos. Metų pabaigoje Liaudies sąjungą sudarė 65 skyriai, jai priklausė daugiau kaip 8 tūkstančiai narių. Ji leido katalikišką savaitraštį Vadas. Liaudies sąjunga veikė iki 1918 m. rugpjūčio mėn. Didžiausias jos nuopelnas – tremtinių grąžinimo į Lietuvą organizavimas: išduodavo pažymas, turėjo įgaliotinius.

10 Dokument.

Krikdemai