Tautos pažangos partija

Tautos pažangos partijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1917 m. vasario 20 d. buvusių viltininkų kunigo Juozo Tumo, Juozo Kubiliaus ir Liudo Noreikos iniciatyva. Kovo 14 d. visuotiniame susirinkime išrinktas partijos centro komitetas: pirmininkas Martynas Yčas, pavaduotojai Liudas Noreika ir Augustinas Voldemaras, sekretorius Jurgis Linartas, sekretoriaus padėjėja S. Tallat-Kelpšaitė, nariai: Gustavas Feterauskas, Boleslovas Masiulis, Vincas Kvieska. Skubėta suorganizuoti partiją, kad būtų galima dalyvauti Lietuvių tautos taryboje. Nuo kovo mėn. pabaigos pažangininkų pozicijas dėl Lietuvos ateities grindė profesorius Augustinas Voldemaras, pirmenybę teikęs tarptautiniam Lietuvos klausimo sprendimui. Jo nuomone, pirma turėjo būti sudaryta valstybė, o Steigiamasis susirinkimas turėjo įvykti ją pripažinus. Gegužės 26 d., prieš susirenkant Rusijos lietuvių seimui, Santara bandė sušaukti partijų atstovų pasitarimą. Atėjo tik pažangininkai ir pareiškė, kad reikalaus Lietuvai nepriklausomybės. Rusijos lietuvių seime, vykusiame gegužės 27 – birželio 3 d. (birželio 9–16 d.), dauguma balsavo už Tautos pažangos partijos pasiūlytą rezoliuciją. Ją parėmė krikščionys demokratai, tautiniai katalikai, nepartiniai (daugiausia Lietuvos liaudies sąjungos nariai ir karininkų grupė, vadovaujama Vlado Nagevičiaus). Seime kalbėdamas Augustinas Voldemaras reikalavo Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Petrapilio lietuvių seimo rezoliucija dėl Lietuvos nepriklausomybės priimta birželio 3 d., remiantis Tautos pažangos partijos projektu, atskleidė konservatorišką nuostatą kurti valstybę iš viršaus. Tai netenkino kairiųjų, todėl seimas skilo.

Rugsėjo 8–15 d. Kijeve įvykusiame Rusijos tautų kongrese Augustinas Voldemaras kalbėjo, jog Lietuva turi būti nepriklausoma, o lietuviai kongrese turėtų dalyvauti kaip savarankiškos valstybės atstovai. Kunigas Juozas Tumas pažymėjo, kad kongrese vieninteliai lietuviai nepritarė Laikinosios vyriausybės pasiūlytam Rusijos federacijos projektui. Po diskusijų kongresas priėmė rezoliuciją Lietuvos klausimu. Joje atkreiptas Laikinosios vyriausybės dėmesys į tai, kad reikia pripažinti lietuvių teisę sudaryti suverenią Lietuvos valstybę iš Didžiosios ir Mažosios Lietuvos bei lietuviškos Suvalkų gubernijos dalies, laikantis tautų apsisprendimo principo.

1917 metų pabaigoje Tautos pažangos partijos aktyvas persikėlė į Voronežą ir tęsė Lietuvių balso (buvusio Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto laikraščio) leidybą. Jį redagavo Martynas Yčas, kunigas Julijonas Jasienskis, Juozas Vokietaitis ir Konstantinas Šakenis. Tačiau 1918 m. vasario mėn. bolševikai sustabdė laikraščio leidimą.

6 Dokument.

Pažangiečiai