Lietuvių tautos taryba

1917 m. sausio 6 ir 8 d. Maskvos lietuvių ir atstovų Dūmoje susirinkimo įgaliotiniai Petras Avižonis, Petras Leonas ir Mečys Markauskas pavedė Stasiui Šilingui Petrograde organizuoti autoritetingą instituciją, kurią sudarytų visų politinių srovių atstovai. Ji turėjo svarstyti Lietuvos savarankiškumo klausimą. Vasario 11 (24) d. sušauktas taip vadinamas Mažasis seimas. Jame dalyvavo penkių partijų atstovai: santariečių, socialdemokratų, liaudininkų, Lietuvių katalikų tautos sąjungos ir krikščionių demokratų. Lietuvių katalikų tautos sąjunga į suvažiavimą buvo įsileista tik Petrogrado krikščionims demokratams pareikalavus, kaip ir politikos naujokė Santara. Vieningai nutarta sudaryti Lietuvių tautos tarybą Petrograde. Į ją po tris atstovus deleguoti sutiko socialdemokratai, socialistai liaudininkai, Demokratinės tautos laisvės santara, Tautos pažanga, krikščionys demokratai ir Katalikų tautos sąjunga. Kilus diskusijoms, ar neseniai įsteigta Katalikų tautos sąjunga yra tikra partija, ji buvo priversta nusileisti ir iš Lietuvių tautos tarybos pasitraukė. Prezidiumą sudarė pirmininkas Stasys Šilingas, pirmas vicepirmininkas Vaclovas Bielskis, antras vicepirmininkas kun. Kazimieras Rėklaitis, sekretorius Liudas Noreika, antras sekretorius Antanas Tumėnas, iždininkas Gabrielius Liutkevičius. Pilnateisiais nariais pakviesti Dūmos atstovai: Martynas Yčas, Mykolas Januškevičius, Pranas Keinys ir kun. Juozas Laukaitis.

Steigiamasis Lietuvių tautos tarybos posėdis įvyko kovo 13 d. Jame buvo sudarytas Laikinasis Lietuvos valdymo komitetas iš dvylikos partijų atstovų. Dar tiek pat vietų rezervuota lenkams, žydams, rusams ir gudams, kad visos Lietuvos tautos naudotųsi lygiomis teisėmis. Komitetui pavesta perimti evakuotas Lietuvos administracines ir kitas įstaigas, vokiečių okupuotų teritorijų reorganizavimą ir valdymą, rengtis pabėgėlių grąžinimui į Tėvynę, parengti Lietuvos Steigiamojo seimo sušaukimą. Kovo 14 d. Lietuvių tautos taryba pritarė sprendimui sušaukti Rusijos lietuvių seimą, kuris galėtų paremti tarybos deklaruotus reikalavimus. Balandžio 12 d. gudų atstovai Lietuvių tautos tarybai siūlė sudaryti bendrą laikinąjį Lietuvos ir Gudijos komitetą. Lietuvių atsakyme pakartota 1905 m. Didžiojo seimo nuostata apie savarankišką etnografinę Lietuvą. Balandžio 27 d. Laikinasis Lietuvos valdymo komitetas kreipėsi į Laikinąją vyriausybę su prašymu išleisti įsakus dėl Suvalkų, Kauno ir Vilniaus gubernijų priskyrimo komiteto kompetencijai. Lietuvių kairieji numatė atskirą nuo Rusijos steigiamąjį seimą, kuris būtų sprendęs, ar po karo siekti nepriklausomybės, ar jungtis su kuria nors kaimynine valstybe. Dešinieji daug vilčių siejo su JAV prezidento Vudro Vilsono paskelbtu laisvu tautų apsisprendimu. Nepriklausomos lietuvių tarybos kūrėsi ir kituose Rusijos miestuose. Kartais jos nebuvo linkusios pripažinti Petrograde veikusios Lietuvių tautos tarybos viršenybę.

14 Dokument.

Tautos taryba