Lietuvių vyriausioji taryba Rusijoje

1917 m. gegužės–birželio mėn. vykęs Rusijos lietuvių seimas išsiskirstė neišrinkęs vyriausios institucijos lietuvių politinei veiklai vadovauti. Sudaryta tik seimo komisija, kuriai nepriskirtos konkrečios funkcijos. Lietuvių karių sąjungos centro komitetas, atsižvelgdamas į kritišką padėtį, kreipėsi į tris garsius lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjus Joną Jablonskį, Kazį Grinių ir Praną Mašiotą, kviesdamas juos sudaryti visus lietuvius atstovaujančią instituciją. Trys minėti asmenys pasiūlė visoms lietuvių partijoms sudaryti Lietuvių vyriausiąją tarybą Rusijoje. Taryboje sutiko bendradarbiauti krikščionys demokratai, socialistai liaudininkai demokratai, santariečiai, Tautos pažanga, Lietuvių katalikų tautos sąjunga ir Lietuvių karių sąjungos centro komitetas. Socialdemokratai ir socialistai liaudininkai atsisakė. Lapkričio 15–18 d. Voroneže įvyko trijų iniciatorių sukviestas partijų atstovų suvažiavimas. Jis įsteigė Lietuvių vyriausiąją tarybą Rusijoje. Politinės partijos į ją delegavo dvylika atstovų: kunigą Julijoną Jasienskį, Martyną Yčą, Joną Kriščiūną, kunigą Praną Penkauską, Vytautą Petrulį, Liudą Noreiką, Mykolą Sleževičių, Stasį Šilingą, kunigą Juozą Vailokaitį, Juozą Bagdoną, kunigą Emilį Paukštį ir Rapolą Skipitį. Pirmininku išrinktas Pranas Mašiotas, o vicepirmininku – Jonas Jablonskis. Lietuvių vyriausios tarybos uždaviniai buvo atstovauti lietuvių tautą Rusijoje, kitose valstybėse ir būsimame taikos kongrese; registruoti ir rūpintis pabėgėlių ir tremtinių bei išvežto Lietuvos turto grąžinimu; rengti Lietuvos valdymo projektus ir kt. Ukraina tuomet jau buvo pasiskelbusi nepriklausoma. Todėl Lietuvių vyriausioji taryba gruodžio mėn. nusprendė pasiųsti savo įgaliotinius profesorių Augustiną Voldemarą ir Rapolą Skipitį į Kijevą. 1918 m. sausio 16–20 d. Petrograde įvyko antras Rusijos lietuvių atstovų seimas. Truputį pakoreguota Lietuvių vyriausiosios tarybos sudėtis. Ją papildė Jurgis Alekna, Eliziejus Draugelis, Juozas Vokietaitis, Zigmas Žemaitis. Vasario 1 d. taryba kreipėsi į visas pasaulio tautas ir valstybes, pabrėždama, kad dėl būsimos Lietuvos vidaus santvarkos ir santykių su užsienio valstybėmis turės spręsti Lietuvos steigiamasis seimas. Sovietų Rusijos vyriausybė uždraudė Lietuvių vyriausios tarybos Rusijoje veiklą. Vasario 27 d. bolševikai areštavo Martyną Yčą, Mykolą Sleževičių, Stasį Šilingą ir kitus tarybos bei lietuvių organizacijų narius. Administracine tvarka juos nubaudė tris mėnesius kalėti. Suimtieji paleisti iš kalėjimo maždaug po mėnesio, nes Martynui Yčui pavyko susitarti. Vieni išvyko į kitus miestus, kiti rūpinosi grįžti į Lietuvą. Lietuvių vyriausioji taryba Rusijoje veikė nuo 1917 m. gruodžio 1 d. iki 1918 m. balandžio 19 d.

8 Dokument.

Vyriausioji taryba