1917 m. birželio pabaigoje Lietuvių diplomatijos grupės valdyba galutinai sutarė dėl lietuviško laikraščio rengimo. Iš pradžių teko keisti redakcinę komisiją. Vokiečių okupacinė valdžia nesutiko J. Basanavičių skirti atsakinguoju redaktoriumi. Jie nenorėjo žinomą garbaus amžiaus žmogų bausti už laikraščio nusižengimus cenzūrai. Birželio 26 d. lietuviai politikai nutarė atsakingojo redaktoriaus pareigas pavesti A. Smetonai. Rugsėjo mėn. pradžioje okupacinė administracija skyrė popieriaus laikraščiui leisti. Redakcija anksčiau numatytą laikraščio pavadinimą „Vilniaus aidas“ pakeitė į „Lietuvos aidas“. Faktiniu redaktoriumi tapo P. Klimas, kuris rūpinosi administravimo ir leidinio parengimo darbais. Politikos klausimus pavesta kuruoti J. Šauliui, visuomenės ir ūkio – A. Stulginskiui ir P. Bugailiškiui, mokslo ir švietimo – M. Biržiškai, meno – A. Žmuidzinavičiui, tikybos ir bažnyčios – kun. J. Stankevičiui. Pirmasis „Lietuvos aido“ numeris ilgokai užtruko pas cenzorius ir išėjo 1917 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje. Laikraštis turėjo tapti Vilniaus lietuvių konferencijoje numatytos išrinkti Lietuvos Tarybos oficialiu leidiniu. Redakcija įsikūrė Benediktinių g. 2 esančiose patalpose. Laikraščiui rašydavo A. Smetona, J. Šaulys (J. Bekampio slapyvardžiu), M. Biržiška, A. Stulginskis, kt. Daugumą tekstų pateikdavo redakcijos darbuotojai. Redaktoriui P. Klimui talkino J. Pajaujis, rengdavęs Vokietijos ir užsienio naujienų skiltį. Nuo spalio mėn. pab. iš Šiaulių į Vilnių grįžęs P. Bugailiškis aprašydavo naujienas iš Lietuvos. Visi trys nuolatiniai darbuotojai redaguodavo tekstus, bendraudavo su Vyriausiojo rytų fronto vado štabo Spaudos tarnyba, atsakinėjo į gautus laiškus, rūpinosi leidinio platinimu. „Lietuvos aidas“ samdė tris tekstus rinkusius ir kurjerio darbus dirbusius žmones, administracijai vadovavo J. Strazdas. Keturių puslapių laikraštis iki 1918 m. spalio mėn. išeidavo po tris kartus per savaitę, vėliau virto dienraščiu. Jame buvo skelbiami vyriausybės priimti nutarimai, įstatymai, kiti oficialūs dokumentai. 1918 m vasario 19 d. išspausdintas ir Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Laikraštyje atsispindėjo Lietuvos politinis, ekonominis bei kultūrinis gyvenimas, svarbiausi šalies ir pasaulio įvykiai. Priede „Liuosoji valanda“ paskelbta žymių poetų ir rašytojų kūrinių. Laikraščio lietuviškų straipsnių vertimai į vokiečių kalbą skelbti leidinyje „Litauisches Echo“. „Lietuvos aido“ leidimas nutrūko 1918 m. gruodžio 31 d., Lietuvos Vyriausybei keliantis iš Vilniaus į Kauną.

11 Dokument.

„Lietuvos aidas“