Namai » Savivaldos institucijos

Savivaldos institucijos

Savivaldybių kūrimas
1918 m. lapkričio 3 d. Valstybės Taryba įpareigojo P. Leoną ir kanauninką J. Staugaitį parengti Savivaldos įstatymo projektą, o 12 d. kreipėsi į visuomenę, ragindama steigti parapijų komitetus. Tokie komitetai kai kur buvo įsisteigę iki Vyriausybės sudarymo, be to, šį procesą rėmė krašte įtakinga Katalikų bažnyčia. Tai buvo nepriimtina socialdemokratams bei valstiečiams liaudininkams demokratams, kurie pasisakė už visuotinius demokratinius rinkimus, ragino steigti valsčių ir apskričių komitetus. Per pirmą savaitę suburti daugelio parapijų komitetai. Metų pabaigoje sudarytos apskričių tarybos ir valdybos, miestų ir miestelių savivaldybės. Lapkričio 11 d. Šiaulių, o gruodžio 18–19 d. Kauno miesto taryba išrinktos demokratiškai, t. y. „iš apačios“. Šiaulių taryboje didesnę įtaką turėjo lietuviai, o Kaune iš 71 tarybos nario buvo 30 lenkų, 22 žydai, 12 lietuvių, 6 vokiečiai, 1 rusas. Panevėžyje liko dirbti prieškarinė miesto valdyba, papildyta naujais nariais. Valstybės Tarybos nario J. Vileišio pastangos sutelkti tautines bendrijas Vilniaus savivaldai organizuoti žlugo, atsisakius lenkams. Siekdamas suvienodinti savivaldybių kūrimosi procesą, vidaus reikalų ministras V. Stašinskas gruodžio 17 d. išleido aplinkraštį „Dėlei savivaldybių Lietuvoje“. Pagrindiniu administraciniu vienetu laikytas valsčius (Užnemunėje vadintas gmina), jo valdžia turėjo būti renkama demokratiškai, visuotiniu, lygiu, slaptu balsavimu, rinkimuose galėjo dalyvauti piliečiai, turintys 21 metus, be lyties skirtumo. Tą pačią dieną kitu ministro aplinkraščiu įsteigta apskrities viršininko institucija. Šie pareigūnai turėjo atlikti valdžios įgaliotinio funkcijas. Deja, aplinkraščių reikalavimų nespėta įgyvendinti, nes gruodžio pabaigoje pakriko Vyriausybė, ji kėlėsi iš Vilniaus į Kauną. Raudonosios armijos užimtose teritorijose valsčių ir parapijų komitetai buvo išvaikyti kaip „buržuaziniai“, vietoj jų įsteigti revoliuciniai komitetai, kai kur išrinktos darbininkų ir valstiečių tarybos. Komunistai į savivaldą stengėsi pritraukti socialdemokratus ir žymesnius žmones. Savivaldybių šiek tiek liko tik pietvakarių Lietuvoje.