Vokiečių okupacija

1915 m. vasarą ir rudenį vokiečiams užėmus Lietuvą, birželio 15 d. įsteigta Nemuno armijos civilinė valdyba Tilžėje. Rudenį tokios pat administracijos įkurtos Kaune, Vilniuje, Suvalkuose, Gardine, Balstogėje. Rugsėjo 4 d. visų armijų užnugario administracijos sujungtos į Oberosto darinį. Spalį Kaune dislokuota Vyriausioji rytų fronto kariuomenės vadovybė. Kiekviena Oberosto sritis buvo padalinta į apskritis. 1917–1918 m. sustambintoje Lietuvos srityje buvo 34 apskritys. Oberosto kariškiai savo žinion perėmė ir civilinį gyvenimą. Administruodama okupuotas žemes, vokiečių valdžia rėmėsi „vokiško darbo“ koncepcija: krašto aplinka turėjo būti pakeista, ją priartinant prie vokiškos gyvensenos. Nuo „vokiško darbo“ buvo neatsiejamas ir „kultūros diegimo“ šūkis. Labiausiai pabrėžta „kultūra“ žemės ūkio srityje. Dirbamos žemės turėjo būti išmatuotos, ištirtos, melioruotos, patręštos, įdiegti naujausi ūkininkavimo metodai. Miškus taip pat imta naudoti plačiu mastu. Vadinamoji „susisiekimo politika“ reiškė sausumos kelių būklės gerinimą ir didesnį dėmesį geležinkelių transportui. Ją įgyvendinant turėjo būti įvesta visiška vietos gyventojų kontrolė, todėl buvo įdiegta pasų sistema. Gyventojai be dokumento galėjo judėti tik savo seniūnijoje. Kitais atvejais reikėjo gauti leidimus, kurie kainavo. Tik nuo 1916 m. sausio gyventojai galėjo naudotis vokišku paštu, tik 1917 m. leista susirašinėti lietuviškai. Visa tai atitiko sumanymą izoliuoti gyventojus jų gyvenamojoje aplinkoje, slopinti nepageidaujamos informacijos sklaidą ir skleisti savąją. Vokiečių karinė vadovybė laikėsi nuomonės, jog okupuotas kraštas turėjo pats išsimaitinti bei prisidėti prie kariuomenės ir Vokietijos aprūpinimo maisto produktais. Gyventojus skurdino mokesčiai, baudos, kontribucijos, kainos, menkas darbo užmokestis. 1915 m. lapkričio 1 d. ir 1916 m. kovo 9–11 d. atlikti gyventojų surašymai buvo tarsi atsargus krašte vyravusių politinių nuotaikų ir nuostatų tyrimas bei kolonizacijos planų sudarymas. Vokiečiai išleido daug vietos gyventojams nesuprantamų įsakų. 1915 m. rugsėjo 9 d. uždrausta privačiai fotografuoti, 1916 m. liepos 31 d. – turėti dviračius, o spalio 2 d. įsakyta prie vežimų tvirtinti lenteles su savininkų duomenimis, įvestas šunų mokestis. Gyventojus glumino vokiečių šaltas išskaičiavimas ir planingumas. Okupacinės administracijos ir gyventojų santykiams įsitempus iki kraštutinumo, suaktyvėjo į miškus pasitraukusių žmonių grupelės, pamažu perėjusios prie ginkluoto pasipriešinimo, kovojusios su vokiečių žandarais, šnipais ir išdavikais.

19 Dokument.

Okupacija