Tarybos pastangos siekiant realaus valstybingumo
Berlyno požiūris į Vasario 16 d. aktą paaiškėjo 1918 m. vasario 21 d. Tarybai buvo nurodyta grįžti prie gruodžio 11 d. sprendimo. Kovo 23 d. Tarybos delegatai Berlyne gavo kaizerio Vilhelmo II pasirašytą Lietuvos pripažinimo aktą, kuriame pabrėžiamos gruodžio 11 d. numatytos konvencijos. Kol Vokietijos žinybos rengė Lietuvos prijungimo projektus, Lietuvos Tarybai tapo aktualus būsimos Lietuvos valstybės formos klausimas. Lietuviams ypač svarbi buvo nuosaikių Vokietijos politikų, t. y. katalikiškos Centro partijos narių parama. Jų atstovui M. Ercbergeriui tarpininkaujant, surengti Tarybos atstovų susitikimai su kataliku Viurtembergo hercogu V. Urachu. Gegužės pab. gautas žodinis Uracho sutikimas tapti Lietuvos karaliumi. Tarybos nariai parengė dvylikos punktų monarchistinės konstitucijos pagrindų projektą. Liepos 11 d. Tarybos daugumos nutarimu Lietuva paskelbta monarchija. Per Uracho rinkimus keturi Tarybos nariai radikalai protestuodami vėl iš jos pasitraukė. Todėl liepos 13 d. Taryba kooptavo šešis naujus narius, pasivadino Lietuvos Valstybės Taryba. Berlynas nepripažino nei Uracho, nei naujo Tarybos pavadinimo, nei naujų narių kooptavimo. Rudenį Vokietijos padėtis Vakarų fronte tapo katastrofiška. Spalio 20 d. į Berlyną atvykusiai Tarybos delegacijai vyriausybės kancleris M. Badenietis išdėstė naują požiūrį. Lietuvių tautai vokiečiai pripažino sprendimų viršenybę Lietuvoje, leido sudaryti Konstituciją, nustatyti santykius su kaimyninėmis tautomis. Įstatymų leidžiamąją valdžią buvo numatoma perduoti Lietuvos vyriausybei, kurią sudarytų Taryba. Kol bus sukurtos lietuviškos valdžios institucijos, vykdomoji valdžia turėjo priklausyti vokiečių civilinei administracijai. Šalyje turėjo likti Vokietijos kariuomenė. Vokietija neketino nustatyti sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Gyventojams palikta apsispręsti, kuriai valstybei priklausyti. Spalio 23 d. Taryba raštu kreipėsi į kanclerį su skundu dėl rekvizicijų, lenkų skleidžiamų proklamacijų ir legionų organizavimo. Ji reikalavo nutraukti rekvizicijas, perduoti jai politinę cenzūrą, leisti susisiekti su apskritimis, prašė ginklų milicijai ir asignavimų. Vokiečiai sutiko skirti mažą dalį reikiamos sumos. Spalio 28 d. prasidėjo X-oji Tarybos sesija. Pirmą kartą virš Tarybos pastato, Šv. Jurgio pr. 13, suplevėsavo trispalvė. Į bendrą darbą vėl įsitraukė radikalai. Lapkričio 2 d. nutarta nebekviesti Uracho karaliumi. Tą pačią dieną priimti „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai“. Lietuvos valstybės formą turėjo nustatyti Steigiamasis Seimas, Taryba paskelbta laikinąja įstatymų leidybos institucija, pripažinta visų piliečių lygybė prieš įstatymus, privačios nuosavybės neliečiamybė. Gruodžio 1 d. Kaune lietuvis Jurgis Matulaitis konsekruotas vyskupu. Gruodžio 8 d. Vilniuje vyskupo regalijas jam įteikė Valstybės Tarybos atstovai. Tai buvo didelis simbolinis lietuvių laimėjimas konkuruojant su vokiečiais ir lenkais.

12 Dokument.

Siekiant realaus valstybingumo