Namai » Sienų klausimas

Sienų klausimas

Karo pradžioje lietuviai Vilniuje suformavo „Inteligentų būrį Lietuvos reikalams svarstyti“. 1916 m. balandžio pabaigoje „Inteligentų būrys“ performuotas į mažiau narių turėjusią „Lietuvos diplomatijos grupę“, dar vadintą „Biuru-politine valdyba“ („konsorciumu“) arba „Vilniaus kuopa“. Šią grupę sudarė J. Šaulys, A. Smetona, J. Basanavičius, P. Klimas, P. Dogelis, J. Vileišis, A. Janulaitis, A. Stulginskis, M. Biržiška, S. Kairys, kun. J. Stankevičius, kun. J. Bakšys. Tuo metu lietuvių politikai sudarė penkių asmenų komisiją etnografinėms ir politinėms konfederacijos riboms nustatyti (pirm. J. Šaulys, A. Smetona, kun. J. Stankevičius, A. Janulaitis, P. Klimas). Prieš pat 1916 m. Šv. Kalėdas lietuvių (A. Smetonos, S. Kairio, J. Šaulio, A. Domaševičiaus) kartu su gudais (A. ir I. Luckevičiais, V. Lastausku) parengta politinė programa numatė: nuo Rusijos atskirtų LDK žemių ir Kuršo nepriklausomybę; priešinimąsi sąjungai su Lenkija; LDK padalijimą į tris lietuvių, gudų ir latvių dalis; sostinę Vilnių su oficialiomis lietuvių ir gudų kalbomis. Kitokią būsimos valstybės teritorijos sampratą buvo parengęs P. Klimas. Ji kaip etnografinių Lietuvos ribų studija 1916 m. pab. buvo išleista Štutgarte vokiečių kalba (1917 m. Vilniuje – lietuviškai). Leidinyje paaiškinta, kokioje teritorijoje galimas Lietuvos valstybingumas. Remdamasis etnografiniais kriterijais, P. Klimas susiaurino Lietuvos teritoriją iki „sveiko branduolio“: didžioji Kauno, Vilniaus, Suvalkų gubernijų dalis, Gardino gubernijos dalis iki Nemuno; pietinė riba ėjo Medilo–Naručio–Beržūnos–Nemuno linija, apėmė Seinus ir Krasnapolį. Iki 1917 m. „Lietuvos diplomatijos grupė“ palaikė ryšius su gudų veikėjais – LDK Konfederacijos Taryba, o nuo 1916 m. gegužės 21 d. veikė Lietuvių ir gudų pastovioji komisija. Lietuva imama įsivaizduoti kaip nepriklausoma ar autonominė valstybė etnografinėse ribose arba kaip lietuvių bei gudų ir galimai latvių konfederacija – LDK. Tačiau 1916 m. birželio 10 d. A. Smetonos parengtame memorandume buvo siūloma sujungti Kauno guberniją, tris ketvirtadalius Suvalkų gubernijos su Suvalkais, pusę Vilniaus gubernijos, nedidelę Gardino gubernijos dalį ir Kuršo dalį su Palanga. Tai mažesnė teritorija, nei numatyta anksčiau.