1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas
Lietuvos Tarybos nariams pasirašant gruodžio 11 d. dokumentą, vokiečiai rengėsi deryboms su bolševikais. Gruodžio 22 d. prasidėjus Bresto deryboms, vokiečiai pateikė bolševikams lietuvių gruodžio 11 d. pareiškimo pirmą dalį ir pasiūlė ją traktuoti kaip tautos valios išraišką. Bolševikai pareikalavo pateikti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dokumentą su visų Tarybos narių parašais. 1918 m. sausio 2 d. Lietuvos Taryba prašė Vokietijos Vyriausybės leisti patiems lietuviams dalyvauti derybose, bet negavo atsakymo. Todėl tartasi sausio 8 d. sušaukti posėdį ir pakeisti gruodžio 11 d. nutarimą, paskelbti nepriklausomą valstybę su sostine Vilniumi be amžinų ryšių su Vokietija. Sužinoję apie tokius ketinimus, vokiečiai pareikalavo iš Tarybos parengti deryboms dokumentą, griežtai laikantis gruodžio 11 d. nutarimo pirmosios dalies. Tačiau Taryba sausio 8 d. priimtoje rezoliucijoje pakartojo gruodžio 11 d. nutarimo pirmąją dalį ir pridėjo pareiškimą, kad Lietuvos valstybės vidaus tvarkai ir santykiams su kaimynais nustatyti reikia kuo greičiau sušaukti Steigiamąjį Seimą. Vokiečiai šį sprendimą atmetė. Sausio 9 d. Taryba sutiko nusileisti ir notifikuoti bolševikams skirtą gruodžio 11 d. rezoliucijos pirmąją dalį, jei vokiečių valdžia atsakytų į tris klausimus: kada Tarybai bus perleista valdžia; kada bus atitraukta vokiečių kariuomenė; ar Vokietija pripažins Lietuvą. Sausio pabaigoje į Vilnių atvykęs Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovas R. Nadolnas (Nadolny) lietuviams pažadėjo, kad Vokietija tikrai pripažins Lietuvos nepriklausomybę, tačiau Taryba turėjo pateikti dvi notifikacijas: vieną skirtą Rusijai (gruodžio 11 d. akto pirmoji dalis), antrą – Vokietijai (gruodžio 11 d. visas aktas su prierašu apie Steigiamąjį Seimą). Sausio 26 d. posėdyje konservatoriai 12 balsų dauguma priėmė vokiečių išreikalautus dokumentus. Protestuodami keturi radikalų atstovai (M. Biržiška, S. Kairys, S. Narutavičius, J. Vileišis) pasitraukė iš Tarybos. Todėl 12 narių pasirašyti dokumentai neteko juridinės galios. Konservatoriai dar bandė derėtis su vokiečiais, tačiau žlugus Bresto deryboms, lietuvių klausimas vokiečiams tapo nebeaktualus. P. Klimas buvo įgaliotas derėtis su pasitraukusiais iš Tarybos radikalais ir rasti bendrą formuluotę Lietuvos nepriklausomybės deklaracijai paskelbti. Vasario 15 d. iš Tarybos pasitraukę radikalai sutiko grįžti į Tarybą. Iš Berlyno grįžęs J. Šaulys patvirtino, jog Bresto derybos žlunga. Vasario 16 d. Taryba susirinko Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto patalpose ir, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, be jokių pataisų vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jį visi Tarybos nariai pasirašė abėcėlės tvarka.

18 Dokument.

Vasario 16 d. aktas