Lietuvių konferencija Vilniuje vyko 1917 m. rugsėjo 18–22 d. miesto žiemos teatro salėje (dab. Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13). Pastato išorę puošė iškelta didelė žalios ir raudonos spalvų vėliava, viduje kabėjo daug mažų vėliavėlių, o dalyvių skiriamieji ženkleliai buvo iš tų pačių spalvų juostelių pasiūti kaspinėliai. Tarp susirinkusių 48 buvo vilniečiai, kiti – atvykę iš Suvalkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos. Organizatoriai gavo kelis moterų protestus dėl to, kad nė viena iš jų nebuvo pakviesta į konferenciją. Vilniaus moterų protestą pasirašė B. Burbaitė-Eidukevičienė, A. Janulaitienė, M. Žmuidzinavičienė, E. Vileišienė, B. Biržiškienė, A. Jurašaitytė, M. Šlapelienė ir kt. Konferenciją pradėjo Organizacinio komiteto Vykdomojo („Pildomojo“) biuro narys A. Smetona. Į prezidiumą išrinkti S. Kairys, J. Vileišis, A. Smetona, kunigai J. Staugaitis, K. Šaulys, į sekretoriatą – P. Bugailiškis, kun. P. Dogelis, K. Bizauskas, J. Paknys, greta sėdėjo Organizacinio komiteto sekretorius P. Klimas. Per keturias dienas įvyko dešimt posėdžių. Darbotvarkėje buvo tokie klausimai: Lietuvos politinė ateitis, santykiai su Vokietija ir kitomis tautomis, Lietuvos Tarybos rinkimai. Didžiausias dėmesys skirtas Lietuvos politinei ateičiai: numatyta siekti nepriklausomos, demokratinės, parlamento valdomos valstybės. Rezoliucijoje pabrėžta, jog valstybės Konstituciją turi sudaryti Steigiamasis Seimas. Nors, konferencija sutiko priimti tezę apie būsimą sąjungą su Vokietija, tą sutikimą dar turėjo apsvarstyti ir pavirtinti Steigiamasis Seimas. Šią nuostatą sustiprino rugsėjo 20 d. į konferenciją iš Šveicarijos atvykę kunigai J. Purickis, A. Steponaitis ir K. Olšauskas, papasakoję apie Vokietijos pralaimėjimus kare. Konferencijos nutarimams įgyvendinti buvo išrinkta 20-ties narių Lietuvos Taryba. Tarybai buvo palikta teisė kooptuoti naujus narius. Tai lietė tautinių mažumų atstovus. Po konferencijos Lietuvos Tarybos nariai kreipėsi į vyriausiąją Oberosto karinę vadovybę su viltimi, kad vokiečiai pagerins gyventojų padėtį ir padės atkurti kraštą bei jo ūkį. Rugsėjo 23 d. vokiečių valdžia ką tik išrinktus Tarybos narius pakvietė į iškilmingą vakarienę, kurioje Lietuvos okupacinės administracijos viršininkas kunigaikštis F. J. fon Izenburgas-Biršteinas perskaitė karinės vadovybės pareiškimą, jog Vokietija karą laimės ir kad ji rems nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Kiekvienam Lietuvos Tarybos nariui buvo įteiktas pažymėjimas. Tai buvo formali ceremonija, vokiečiai nė neketino kalbėti apie konkretų valstybės kūrimo darbą. Rugsėjo 24 d. įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis. Jame išrinktas prezidiumas: pirmininku tapo A. Smetona, pirmuoju vicepirmininku – S. Kairys, antruoju vicepirmininku – kun. V. Mironas, pirmuoju sekretoriumi – J. Šaulys, antruoju sekretoriumi – P. Klimas ir kandidatu – A. Stulginskis.

14 Dokument.

Vilniaus konferencija