Namai » 1990–2020 m.: » VII Seimas

VII Seimas

VII Lietuvos Respublikos Seimas (1996–2000): dešiniųjų revanšas. Prieš rinkimus susikūrė politikos ir pramonės aljansas, įtvirtintas viešu 1996 m. spalio 9 d. memorandumu. Jį pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Bronislovas Lubys ir Tėvynės sąjungos valdybos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Taip pergalę rinkimuose pasiekė Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatoriai ir Lietuvos krikščionių demokratų partija, užsitikrinę įtakingiausių ekonominių jėgų paramą. Seimo pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis. Jo siūlymu, Vyriausybės vadovu prezidentas Algirdas Brazauskas 1996 m. lapkričio 28 d. paskyrė Gediminą Vagnorių. Tą pačią dieną VII Seimas priėmė deklaraciją, kurioje integraciją į Europos Sąjungą ir NATO paskelbė nekintamais užsienio politikos tikslais. Seimas ėmėsi priemonių pamažu pereiti prie programinio valstybės ir savivaldybių biudžeto sudarymo principo, sustiprino jo vykdymo kontrolę, pirmenybę teikė buvusių savininkų interesams ir tarpukariu turėtos nuosavybės grąžinimui. 1997 m. VII Seimui panaikinus žemės ūkio bendrovių privilegijas, jų valdomas žemės plotas per ketverius metus sumažėjo pusketvirto karto. Valstybės eksporto srityje dar dominavo Rytų rinkos, todėl 1998 m. Rusijos ekonominė krizė Lietuvai smogė skaudžiai. Tai didino nesutarimus valdančiojoje koalicijoje, buvo priversti atsistatydinti keli ministrai. Po kelių mėnesių trinties tarp prezidento, Seimo ir Vyriausybės, 1999 m. balandžio 30 d. ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius atsistatydino. Prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sutarė dėl abiems pusėms tinkančios Rolando Pakso kandidatūros. Valstybei tai buvo sunkus laikotarpis. Per 1999 m. devynis mėnesius beveik 5 proc. smuko gamyba, darbuotojai negaudavo atlyginimų, žemdirbiai blokavo kelius, nebuvo surenkamos biudžeto pajamos, padaugėjo emigruojančių. Kad įgytų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, konservatorių dauguma Seime siekė Mažeikių naftos valdymą perduoti JAV kompanijai „Williams International“. Seimo opozicija manė, kad sandoris neskaidrus, jog Lietuva prisiima per didelius įsipareigojimus. Vis dėlto prezidentas Valdas Adamkus Seimo priimtas įstatymų pataisas dėl Mažeikių naftos pasirašė, o ministras pirmininkas Rolandas Paksas atsisakė tai padaryti. Spalio 27 d. jis atsistatydino. Lapkričio 3 d. Seime Vyriausybės vadovu patvirtintas konservatorius Andrius Kubilius. programoje Vyriausybė kaip pagrindinį tikslą nurodė normalizuoti valstybės finansinę būklę, tačiau artėjant rinkimams aiškėjo, jog jai nepavyko pasiekti pakankamo efektyvumo. 1999–2000 m. prasidėjo svarbiausių politinių partijų skaidymasis. Suskilo Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatoriai, Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos tautininkų sąjunga.