Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba (1940–1990). Per beveik penkiasdešimt metų trukusią SSRS okupaciją Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba buvo 11 kartų renkama, o iš tiesų skiriama Komunistų partijos. Visus kandidatus parinkdavo partinė valdžia, laikydamasi tam tikrų proporcijų, todėl kokybinė deputatų sudėtis buvo stabili. Formaliai, t. y. pagal Konstituciją, Aukščiausioji Taryba laikyta aukščiausiąja įstatymų leidžiamąja institucija, tačiau iš tikrųjų ši parlamento fikcija du kartus per metus kelias dienas vykusiose sesijose visais balsais priimdavo valdžios pateiktus įstatymus bei nutarimus. Prasidėjusi Michailo Gorbačiovo pertvarka paskatino Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą 1987 m. lapkričio 11 d. priimti sąjunginį įstatymą dubliuojantį įstatymą dėl svarbių valstybinio gyvenimo klausimų pateikimo liaudies svarstymui. Šiuo įstatymu netrukus pasinaudota. Ėmus veikti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, 1988 m. spalio 20 d. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi tapus Algirdui Brazauskui, persitvarkė ir Aukščiausioji Taryba. Apie 180–200 deputatų (iš visų 350) tapo Lietuvos nepriklausomybės šalininkais, o kiti nebelankė posėdžių. 1988 m. spalio 21 d. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas išleido įsaką dėl 1941–1952 m. tremtinių reabilitavimo ir materialinės žalos jiems atlyginimo. Lapkričio 17–18 d. Aukščiausios Tarybos deputatai patvirtino prezidiumo įsaką dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo lietuvių kalbai, Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ paskelbė Lietuvos SSR valstybiniu himnu, o lietuvišką trispalvę – Lietuvos SSR valstybine vėliava. 1989 m. gegužės 18 d. prasidėjusioje vienuoliktoje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje keista Lietuvos SSR Konstitucija. Panaikinta SSRS nuosavybė Lietuvos teritorijoje, įtvirtinta Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos priimtų įstatymų viršenybė. Tą pačią dieną priimta deklaracija „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą“. Joje buvo skelbiama, jog Lietuvos valstybė 1940 m. prievarta neteisėtai prijungta prie Sovietų Sąjungos, todėl Aukščiausioji Taryba iš esamos būklės mato išeitį tik atgaunant valstybinį suverenitetą. 1990 m. sausio 15 d. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas atsistatydino. Į šias pareigas išrinktas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmininkas Algirdas Brazauskas. 1990 m. pradžioje priimdama Vakarų Europos standartus atitinkantį Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų įstatymą, panaikindama Komunistų partijos valdžios monopolį, paskelbdama neteisėtais ir negaliojančiais 1940 m. liepos 21 d. Liaudies seimo stojimo į SSRS deklaraciją ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS įstatymą dėl Lietuvos stojimo į SSRS, kitais savo juridiniais aktais paskutinė Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba atvėrė kelius į Lietuvos nepriklausomybę.

13 Dokument.

Aukščiausioji Taryba