Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – V (Atkuriamasis) Seimas (1990–1992): valstybės kūrėjų parlamentas. 1990 m. vasario–kovo rinkimus laimėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio remiami kandidatai. Tarp naujų parlamentarų buvo ir 40 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos narių. Ir Sąjūdžio, ir LKP rinkimų programose buvo skelbiamas siekis atkurti Lietuvos valstybingumą. Kovo 10 d. naujas parlamentas pradėjo darbą. Aukščiausios Tarybos pirmininku išrinktas Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kovo 10–11 d. naktį telefonu paskambinęs Stasys Lozoraitis patikino, jog JAV tuoj pat pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Sąjūdžio deputatų klubas priėmė sprendimą skelbti nepriklausomybę nedelsiant. Skubėti skatino ir kovo 12 d. turėjęs prasidėti SSRS Aukščiausios Tarybos deputatų suvažiavimas. Jame numatyta Michailą Gorbačiovą išrinkti SSRS prezidentu, suteikiant jam didelius įgaliojimus įvesti prezidentinį valdymą maištingose respublikose. Dėl šių priežasčių 1990 m. kovo 11 d. pasivadinęs Lietuvos Aukščiausiąja Taryba ir Lietuvos SSR paskelbęs Lietuvos Respublika, parlamentas kone visais balsais priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Panaikindama Lietuvos teritorijoje SSRS karinės prievolės įstatymą, priimdama Lietuvos Respublikos pasienio apsaugos ir muitinės, Respublikos piliečio pažymėjimo ir kitus įstatymus, Aukščiausioji Taryba vedė Lietuvą į realų valstybingumą. 1990 m. balandžio 18 d. Maskva pradėjo ekonominę blokadą. Ekonominiai sunkumai, ginčai dėl Lietuvos kelio į realų valstybingumą kurstė nesantaiką visuomenėje, didino įtampą tarp Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės. 1991 m. pradžioje SSRS pradėjo atvirą karinę agresiją. Dėl kainų pakėlimo sausio 8 d. atsistatydino Kazimieros Prunskienės vadovaujama pirmoji Vyriausybė. Buvo sudaryta beveik išimtinai dešiniųjų politinių jėgų atstovaujama, Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Ministrų Taryba. Kruvini sausio įvykiai suvienijo visuomenę. Tai leido parlamentui skelbti plebiscitą dėl Nepriklausomybės. Vasario 9 d. 90,5 balsavusių gyventojų pritarė nepriklausomai demokratinei Lietuvai. Po Maskvoje žlugusio imperinių jėgų pučo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įpareigojo Vyriausybę nuo 1991 m. rugpjūčio 26 d. pradėti valstybės sienų apsaugą, spalio 3 d. jos nutarimu įsteigta Krašto apsaugos ministerija, o lapkričio 5 d. priimtas pinigų (lito) išleidimo įstatymas. Nebelikus išorinio pavojaus, Aukščiausioje Taryboje stiprėjo Jungtinės Sąjūdžio frakcijos ir į Lietuvos demokratinę darbo partiją persiorganizavusios savarankiškos LKP deputatų prieštaravimai. Balsavimai dėl itin svarbių įstatymų bei nutarimų rodė, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir jį remianti Jungtinė Sąjūdžio frakcija nebeturi parlamentinės daugumos. Kovo 11-osios Akto signatarai oriai baigė darbą. Nutarta 1992 m. spalio 25 d. organizuoti pirmalaikius parlamento rinkimus.

22 Dokument.

V (Atkuriamasis) Seimas