Namai » Organizacinis laikotarpis » Antra sovietinė okupacija
Antra sovietinė okupacija
LSSR mokslų akademija pirmais pokario metais
1945 m. vasario 13 d. iš Maskvos sugrįžusi LSSR Liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą atnaujinti Mokslų akademijos veiklą. Atkūrimo darbams vadovauti sudarytas Organizacinis komitetas: Juozas Matulis (pirmininkas), Juozas Bulavas (generalinis sekretorius) ir Juozas Žiugžda. Šis komitetas turėjo vykdyti dar nesudaryto prezidiumo funkcijas. Užsiimta patalpų atkūrimu, vertybių paieška. Balandžio 14 d. patvirtintas naujas Mokslų akademijos statutas numatė plėsti taikomuosius mokslus, steigti du mokslų skyrius: Matematikos, gamtos ir taikomųjų mokslų bei Visuomenės mokslų. Matematikos, gamtos ir taikomųjų mokslų skyriuje turėjo būti suformuoti 5 institutai: Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Geologijos ir geografijos, Eksperimentinės medicinos, Žemės ūkio. Visuomenės mokslų skyriuje komitetas nusprendė atkurti taip pat 5 institutus: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės. Nustatytas Mokslų akademijos narių skaičius: tikrųjų narių – 15, narių korespondentų – 20. Mokslo institutų bei įstaigų vadovais Organizacinis komitetas paskyrė dar nepriklausomos Lietuvos laikais žinomus mokslininkus: Vincą Mykolaitį-Putiną, Juozą Balčikonį, Peliksą Bugailiškį, Dzidą Budrį, Juozą Bulavą, Tadą Ivanauską, Vytautą Girdzijauską, Kazį Daukšą, Kazį Bieliuką, Vytautą Vazalinską. MA centrinės bibliotekos direktoriumi tapo Juozas Jurginis.
1946 m. sausio 18 d. nutarimu vyriausybė patvirtino LSSR mokslų akademijos tikruosius narius: Dzidą Budrį (ekonomika), Tadą Ivanauską (zoologija), Augustiną Janulaitį (teisė ir sociologija), Juozą Matulį (fizikinė chemija), Vincą Mykolaitį-Putiną (lietuvių literatūra), Antaną Purėną (organinė chemija), Juozą Balčikonį (lietuvių kalbotyra), Stanislovą Banaitį (medicina), Kazį Bieliuką (geografija), Liudą Girą (lietuvių literatūra), Joną Kriščiūną (žemės ūkis), Vladą Lašą (medicina-fiziologija), Praną Mažylį (medicina-ginekologija), Juozą Žiugždą (Lietuvos istorija). Iš penkių į vakarus pasitraukusių akademikų buvo atimti vardai.
Vasario 20–23 d. įvyko pirmoji atkuriamos Mokslų akademijos visuotinio susirinkimo sesija. Sudarytas Mokslų akademijos prezidiumas. Prezidentu išrinktas Juozas Matulis, viceprezidentu – Juozas Žiugžda, akademiku sekretoriumi – Kazys Bieliukas, Matematikos, gamtos ir taikomųjų mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi – Vladas Lašas, Visuomeninių mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi – Dzidas Budrys. Nariais korespondentais išrinkti Jonas Bučas, Kostas Korsakas, Povilas Pakarklis, Juozas Dalinkevičius, Vytautas Girdzijauskas, Juozas Indriūnas, Jonas Kairiūkštis, Viktoras Ruokis, Kazys Vasiliauskas. Pakitimai įvyko Lietuvių literatūros institute – vietoj Vinco Mykolaičio-Putino direktoriumi išrinktas Kostas Korsakas, Lietuvos istorijos institute vietoj Pelikso Bugailiškio – Povilas Pakarklis. Dzidui Budriui tapus Visuomeninių mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi, Teisės instituto direktorius Juozas Bulavas buvo paskirtas laikinai eiti ir Ekonomikos instituto direktoriaus pareigas. Išrinkus LSSR mokslų akademijos vadovybę, pasibaigė Organizacinio komiteto įgaliojimai. Teisiškai užbaigtas Mokslų akademijos atkūrimas.