1941 m. vasario 7 d. įvyko pirmasis LMA Organizacinio komiteto posėdis. Jame, atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų pasiūlymus, numatyti kandidatai į tikruosius narius akademikus. Tačiau švietimo liaudies komisaro Antano Venclovos nurodymu, reikėjo gauti LKP(b) CK pritarimą. Todėl Organizacinio komiteto pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius ir sekretorius Albinas Rimka nusiuntė LKP(b) CK sekretoriui Antanui Sniečkui ir Liaudies komisarų tarybos pirmininkui Mečislovui Gedvilui į akademikus siūlomų kandidatų sąrašą. Partinė vadovybė atmetė nepriklausomos Lietuvos ūkio plėtotės teoretikus, Europos mokslų mokyklų šalininkus bei kandidatus, kurie aktyviai dalyvavo kairiųjų partijų veikloje. Iš sąrašo buvo išbraukti Juozas Bulavas, Vladas Jurgutis, Steponas Kairys, Levas Karsavinas, Jurgis Krikščiūnas, Mykolas Römeris, Petras Šalčius ir kt. Po papildomų siūlymų balandžio 9 d. LMA tikraisiais nariais patvirtino:

• Mykolą Biržišką,
• Vaclovą Biržišką,
• Dzidą Budrį,
• Augustiną Janulaitį,
• Tadą Ivanauską,
• Steponą Kolupailą,
• Vincą Krėvę-Mickevičių,
• Vladą Kuzmą,
• Juozą Matulį,
• Vincą Mykolaitį-Putiną,
• Antaną Purėną,
• Albiną Rimką,
• Praną Skardžių.

Iš viso trylika akademikų.

Patvirtinti LMA nariai pasiskirstė į mokslų skyrius. Dar iki visuotinio susirinkimo išsirinko skyrių vadovus – generalinius sekretorius ir aptarė tolesnio darbo planus.

LMA narių skaičių Liaudies komisarų taryba patvirtino gegužės 26 d. Humanitarinių mokslų skyriuje leista turėti 6 tikruosius narius ir 6 narius bendradarbius, Socialinių ir ekonominių mokslų skyriuje – taip pat po 6, Gamtos mokslų skyriuje – po 8. Tačiau iki karo nespėta išrinkti nei akademikų, nei narių bendradarbių, nei narių korespondentų. Tikrieji nariai ir nariai bendradarbiai turėjo būti mokslinius tyrimus organizuojantis branduolys.

11 Dokument.

Pirmieji akademikai