Mykolo Kleopo Oginskio obligacinis raštas, kuriuo jis pasiskolino iš Vilniaus konvento pranciškonų gvardijono Vyto Vyšynskio (Wyszyński) ir vienuolyno brolijos 45000 ir 2000 lenkiškų auksinų (6750 ir 300 sidabro rublių) sumą bei jų grąžinimą garantavo savo valdomis. Bylos dėl skolos sumokėjimo ir procentų išieškojimo dokumentai. Vilnius, 1819 m. gegužės 1 d. – 1829 m. liepos 1 d. Lenkų ir rusų k., rankraščiai, dokumentų originalai ir nuorašai.

M. K. Oginskiui laiku negrąžinus skolos, Vilniaus pranciškonai pateikė skundą Vilniaus Romos katalikų konsistorijai, kreipėsi į Romos katalikų kolegijos 1-jį Departamentą, šio nurodymu – į Minsko gubernijos valdžią, Lietuvos Vilniaus Vyriausiąjį teismą. Skola buvo išieškoma iš M. K. Oginskio Velikoje Selo (Wielkie Sioło), Buchovščyznos (Buchowszczyzna), Bušvicos (Buszwicz), Lazovcų (Łazowcy) valdų Minsko gubernijos Vileikos paviete.

Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – valstybės ir politikos veikėjas, diplomatas, LDK iždininkas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadovų Lietuvoje. Po sukilimo emigravo, iki 1802 m. gyveno užsienyje. 1810 m paskirtas caro slaptuoju patarėju ir senatorium nuo Lietuvos. Nuo 1822 m. gyveno Italijoje, Florencijoje, kur mirė ir palaidotas. Žinomas kaip kompozitorius, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“, mazurkų, valsų, maršų, 1799 m. sukurtos operos „Zelida ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire“, 1828 m. parašytos knygos „Laiškai apie muziką“, 1826–1827 m. paskelbtų keturių tomų „Atsiminimų“ autorius. Rašė ir eiles.

LNMMB RKRS F190-564-579

Skaitmeninė kopija (16 saug. vnt.):
1819, 1 dok., 1819, 1 dok.
1820, 5 dok., 1820, 2 dok.
1824, 1 dok.
1826, 4 dok., 1826, 1 dok., 1826, 3 dok., 1826, 1 dok.
1827, 2 dok., 1827, 2 dok.
1828, 1 dok., 1828, 1 dok.
1829, 2 dok., 1829, 2 dok., 1829, 1 dok.

R.D.