Pranciškaus Ksavero Oginskio laiškas tėvui Mykolui Kleopui Oginskiui. Bžezinas (Brzeziny), 1832 m. balandžio 5 d. Prancūzų k., rankraštis, originalas.

Ksaveras pirmiausia rašo, jog yra dėkingas gaudamas žinių iš tėvo, tačiau neslepia, kad sunerimo perskaitęs apie tėvo fizines ir moralines kančias, kurių negali sumažinti. Taip pat jam skaudu dėl sunkiai sergančios mylimos žmonos Teodoros – tikimasi, jog situacija pagerės bei prašoma M. K. Oginskio pasimelsti už „vargšę Teodorą“. Laiške paminima ir Ksavero motina Izabelė Lasocka-Oginskienė (1764–1852) – teigiama, jog ji džiaugiasi labai gera sveikata ir jai nebetenka užsiimti varginančiais reikalais. Paminimas ir Ksavero brolis Tadas, kuris buvo suimtas ir grįžti namo į Veisėjus galėjo tik įsikišus generolui-feldmaršalui, Lenkijos karalystės vietininkui Ivanui Paškevičiui (1782–1856). Paminimi ir kiti Oginskių giminės nariai, tokie kaip Amelija, Ema, Ipolitas ir Gabrielius. Taip pat Ksaveras dalijasi džiaugsmu dėl savo ketverių metų sūnelio Felikso, kuris elgiasi pavyzdingai, tačiau kol kas dar nemoka skaityti. M. K. Oginskio sūnaus teigimu, jeigu tėvas turėtų minčių dėl anūko mokymo, į jas būtų atsižvelgta. Laiškas baigiamas išreiškiant meilę ir pagarbą bei tikintis palaiminimo visai Ksavero šeimai.

LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 5830, lap. 13.

V.P.