Senatorienės Marijos de Neri Oginskienės įgaliotinio Aleksandro Jesmano (Jeśman) paaiškinimo raštas Raseinių pavieto žemės teismui dėl Rietavo dvaro valstiečio Izidoriaus Varnelio skundo. 1824 m. sausis.  Lenkų k., rankraštis, dokumento nuorašas.

Izidorius Varnelis (Warnelis) savo ir Rietavo miestelio žydų Orelo Zundeliovičiaus (Orel Zundelowicz) ir Borucho Bereliovičiaus (Boruch Berelowicz) vardu reikalauja, remiantis 1792 m. Magdeburgo teisių suteikimo Rietavui privilegija, pripažinti juos laisvais žmonėmis ir garantuoti jiems priklausančias teises, sumažinti neva nepagrįstai padidintus mokesčius, grąžinti atimtą turtą. A. Jesmanas, remdamasis dokumentais, įrodo skundo nepagrįstumą, prašo teismo jį atmesti, o kaltuosius – nubausti.

Marija Neri (1778–1851) kilusi išVenecijos. Pirmasis jos vyras – Žemaitijos ir LDK politinis, karinis ir visuomenės veikėjas Kajetonas Nagurskis (1757–1802), po kurio mirties 1802 m. Marija Neri ištekėjo už kompozitoriaus, LDK valstybės ir politikos veikėjo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio. Tada įgijo aristokratišką titulą ir tapo Marija de Neri Oginskiene. 1810 m. Rusijos imperatorius Aleksandras I M. K. Oginskį paskyrė eiti senatoriaus pareigas. Rietavo dvarą M. K. Oginskis buvo paveldėjęs iš senelio, LDK karinio ir politinio veikėjo Tado Pranciškaus Oginskio (jo nuosavybe tapo 1802 m.), o Rietavo seniūniją 1814 m. M. K. Oginskis iš valstybės nusipirko. Taip Rietavas tapo privačiu Oginskių šeimos dvaru bei svarbiausia jų rezidencija Lietuvoje.

 LNMMB RKRS F94-2672

Skaitmeninė kopija:
http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10002214565

R. D.