Nežinomas XX a. I p. fotografas. Kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro sodininkas Bronius Saponka rūmų oranžerijoje. Fotopopierius, fotografija, kopija. 24,1 x 17,9 cm.

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Fotografijos kraštai lygūs, kampeliai nuapvalinti.

Vyras, stovintis aukštoje įstiklintoje patalpoje tarp didelių augalų vazonų – kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro ilgametis sodininkas Bronius Saponka. Fotografuota rūmų oranžerijos „palminiame“ skyriuje.

Bronius Saponka, Liudviko s., gimė 1862 m. Zlotine [?] arba Žlobine (baltarus. – Жлобін, rus. – Жлобин, lenk. – Żłobin). Buvo baigęs Vilniaus sodininkystės mokyklą. Kadangi buvo labai gabus, kunigaikštis B. Oginskis išsiuntė jį mokytis į užsienį. B. Saponka mokėjo lenkų, rusų, vokiečių kalbas, praktikavosi Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje. B. Saponka buvo gausios šeimos tėvas. Pirmoje santuokoje turėjo tris vaikus, antroje – septynis. 1941–1945 m. gyveno Plungėje. 1945m., bijodamas represijų, pasitraukė į Lenkiją, o šeima liko gyventi Kaune. 1955–1956 m. grįžo į Kauną. Mirė 1961 m. gegužės 6 d. Kaune.

Rietavo dvare B. Saponkai buvo pavesta tvarkyti visą oranžerijų, šiltnamių, gėlynų, parko, daržų ir sodo ūkį. Jam talkindavo apie 20 darbininkų. B. Saponkai darbas puikiai sekėsi. Jis sakydavo: „augalai tik tam atskleidžia savo paslaptis, kas juos tikrai myli“. Daugiau liudininkų prisiminimų apie jo veiklą pateikta knygoje „Rietavo apylinkės“ (1992) skyriuje „Oginskių oranžerijos ir šiltnamiai“, kuriame vien iš pateikto augalų sąrašo sužinosime, kokia gausi retų, šilumą mėgstančių augalų kolekcija buvo Rietavo dvare: palmės, kamelijos, oleandrai, orchidėjos, azalijos, mimozos, šiltnamiuose augintos vynuogės, figos, persikai, abrikosai, melionai. Šv. Kalėdoms visada būdavo šampinjonų.

1909 m. mirus kunigaikščiui Bogdanui Oginskiui Rietavo dvaro padėtis ėmė blogėti, prisidėjo Pirmojo pasaulinio karo sukelti sunkumai. Nepriklausomos Lietuvos metais visiškai apleisti rūmai buvo parduoti iš varžytinių ir netrukus, apie 1927 m., nugriauti. Palikta buvo tiktai oranžerija, kuri veikė dar beveik dešimt metų. Jos gyvavimą palaikė sprendimas dėl sukauptų augalų kolekcijos mokslinės reikšmės perduoti Rietavo oranžeriją besikuriančiam Lietuvos universitetui 1924 m. Deja, Kauno universitete  besikuriančiame botanikos sode nebuvo tinkamų šiltnamių, ir neatsirado galimybių iš Rietavo iškarto pervežti augalų, ypač palminių. Buvo nutarta augalus palikti Rietavo oranžerijoje. Jai prižiūrėti buvo nusamdytas dar nuo 1902 m. dvare tarnavęs sodininkas B. Saponka, kuriam atlyginimas mokėtas iš universiteto Matematikos-gamtos fakulteto asignavimų. Oranžerija Rietave buvo išlaikyta iki 1937 m. lapkričio 15 d. Visą tą laiką B. Saponka, tikras savo srities specialistas, nuoširdžiai rūpinosi augalais.
ROKIM GEK 2630/ F 619

O.G.